„Mišką kerta – skiedros lekia“, – sakoma norint pabrėžti, kad rimti pokyčiai reikalauja skausmingų sprendimų. Apie kalėjimų sistemos reformą kol kas galima sakyti priešingai: skiedros lekia – miškas stovi. Skausmingi sprendimai mažai ką keičia įsisenėjusių problemų kamuojamoje srityje. Praėjusį trečiadienį Vyriausybė patvirtino Kalėjimų departamento direktoriaus Roberto Krikštaponio atsistatydinimą. Pats pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas – teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtina, kad šis atleidimas nesietinas su įkalinimo įstaigų problemomis ir reforma, tačiau nuo tikrų ir netikrų žinių iš už grotų įkaitusi viešoji erdvė lieka įtari.
Įkalinimo įstaigų problemos visuomenės dėmesį traukia jau ne vienus metus. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip lokali krizė Kauno tardymo izoliatoriuje, ilgainiui tapo žiūrovų ir skaitytojų dėmesį prikaustančia „zonos“ gyvenimo epopėja. Informacinei lavinai įsibėgėjus veiklos, džiaugsmo ir rūpesčių užteko visiems. Žurnalistai rengė vis naujas istorijas, kurios smagiai šiurpino saugiai laisve besidžiaugiančius žmones. Kalėjimo paslapčių paviešinimo paskatinti sistemos pareigūnai priėmė kartais net labai dramatiškus sprendimus. Tarpusavio santykių aiškinimasis ir kaltųjų paieškos pasiekė aukščiausius valdžios sluoksnius ir premjero kabinetą. Įvykių sūkuryje darbą pradėjęs naujasis teisingumo ministras iškėlė kalėjimų sistemos reformos pažadą kaip savo vėliavą. O pradžioje, kaip visada, buvo vieno drąsaus žmogaus žodis.
Griūties pranešėja
Dar 2016–2017 metų žiemą Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere tuo metu dirbusi Rasa Kazėnienė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl jos įstaigoje vykstančio piktnaudžiavimo. Dauguma R. Kazėnienės nurodytų problemų buvo susijusios su viešaisiais pirkimais – Kauno tardymo izoliatoriaus konkursus esą laimėdavo tos pačios bendrovės, o įsigyjamų prekių ir paslaugų kainos viršydavo rinkos kainas. STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, bet surinktą medžiagą perdavė Valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) ir Teisingumo ministerijai. Tuo pat metu R. Kazėnienė pasakė ir spaudai, tvirtindama, kad į teisėsaugą kreipėsi, kai daug kartų apie pažeidimus informavo savo vadovus ir nesulaukė jų reakcijos.
Teisingumo ministerijai atlikus patikrinimą 2017 metų pavasarį iš pareigų atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas. Tuometė Kalėjimų departamento direktorė (prieš tai – Kauno tardymo izoliatoriaus vadovė) Živilė Mikėnaitė atsistatydino nesulaukusi tyrimo išvadų. Savo atleidimą E. Kviatkauskas apskundė teismui, tačiau bylą pralaimėjo. VPT nustatė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje vyko sisteminiai ir nuolatiniai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai. Dėl to, VPT vertinimu, turėtų būti atliktas išsamus įstaigos finansinės ir ūkinės veiklos auditas.
Be to, Generalinės prokuratūros prokurorai panaikino STT sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė jį vis dėlto atlikti. 2018 metų pavasarį tyrimas nutrauktas, nes, pasak prokuroro, R. Kazėnienės pateikta informacija neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 2017 metų vasarą R. Kazėnienė dar kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Ji nurodė, kad laikinuoju Kauno tardymo izoliatoriaus vadovu paskirtas buvęs direktoriaus pavaduotojas Arvydas Venclovas vilkina VPT nustatytų pažeidimų šalinimą ar net juos tęsia. Tuometės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės sprendimu A. Venclovas grąžintas į buvusias pareigas, o R. Kazėnienė paskirta dirbti ministerijos auditore.
Pradėjusi eiti naujas pareigas R. Kazėnienė ėmėsi Pravieniškių pataisos namų audito ir dėl to 2018 metų pavasarį susikibo su teisingumo viceministru Raimondu Bakšiu. Kai R. Kazėnienę parėmė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, R. Bakšys pasitraukė iš pareigų. Netrukus dėl krizės sistemoje teko atsistatydinti ir pačiai ministrei M. Vainiutei. Naujasis ministras E. Jankevičius paskyrė R. Kazėnienę laikinąja Kauno tardymo izoliatoriaus vadove. Po kelių mėnesių nuolatinio direktoriaus atranką laimėjus Mindaugui Zaikauskui, R. Kazėnienė paskirta dirbti Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininke ir kartu direktoriaus pavaduotoja. R. Kazėnienės sunkumai tęsiasi iki šiol. Viena iš Kauno tardymo izoliatoriaus viešuosiuose pirkimuose galbūt privilegijuotų bendrovių – „Niklita“ padavė į teismą R. Kazėnienę dėl pažeistos dalykinės reputacijos. Siekiant apsaugoti nuo persekiojimo, R. Kazėnienei prieš mėnesį suteiktas pranešėjo statusas.
Pravieniškių mafija
R. Kazėnienės kartu su kolegomis vykdytas Pravieniškių pataisos namų auditas sukėlė naują radikalių pokyčių bangą. Dar vėlyvą 2017 metų rudenį pradėjus aiškėti galimiems viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimams nuo pareigų nušalintas tuometis Pravieniškių pataisos namų vadovas Virginijus Ceslevičius. Netrukus V. Ceslevičius atsistatydino iš pareigų ir galiausiai pasuko į politiką – šiuo metu jis siekia Kaišiadorių rajono mero posto kaip Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas. V. Ceslevičiaus pareigas laikinai perėmė jo pavaduotojas Dainius Sušinskas, šių metų sausį paskirtas nuolatiniu įstaigos vadovu. Viešajai erdvei įkaitus Pravieniškėse įsižiebė naujas skandalo židinys. 2018 metų pavasarį paskelbta apie užbaigtą ikiteisminį tyrimą dėl vadinamosios Pravieniškių mafijos – pataisos namuose veikusio kalinių nusikalstamo susivienijimo. Ši byla vis dar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
„Pravieniškių mafijos“ bylos poveikis buvo dvejopas. Viena vertus, užbaigtas tyrimas ir jo metu susisteminti duomenys atvėrė žiniasklaidai ir visuomenei aktualius kalėjimo gyvenimo vaizdus bei kalinių subkultūros bruožus. Kita vertus, policijos veiksmai sukėlė kalinių nepasitenkinimą. Todėl nenuostabu, kad Pravieniškių skandalas tęsėsi. 2018 metų vasarą teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius ir Pravieniškių pataisos namų vadovai specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad jiems pavyko užtikrinti reikiamą kalinių kontrolę atlikus kratas ir kitus veiksmus. Netrukus paaiškėjo, kad tradicinis kasmetinis naujų kalinių žeminimas – vadinamoji Jūros šventė vis dėlto įvyko.
Po šių įvykių dalis nuteistųjų iš Pravieniškių pataisos namų buvo perkelti į tokią pat įstaigą Alytuje. Rudenį Pravieniškėse imtasi papildomų kontrolės veiksmų, subkultūrą propaguojančius kalinius iš dalies izoliuojant kameros tipo patalpose. Į šiuos pareigūnų veiksmus nuteistieji sureagavo bado akcija, tačiau po kelių savaičių ji nutraukta. Įvykius Pravieniškėse nuolat sekęs žurnalistas Dainius Sinkevičius 2018 metų rudenį išleido knygą „Pravieniškių mafija“. To paties autoriaus ir pavadinimo straipsnių ciklas tapo itin populiarus dar vasarą. Intensyvus temos viešinimas lėmė vis naujas „išpažintis“, tarp jų – ir pareigūnų paliudijimus apie per ilgus metus susikaupusias bausmių vykdymo sistemos spragas. Todėl Kalėjimų departamentą šluojančios informacinės bangos dar negalima laikyti atslūgusia.
Per maži žingsneliai
Tokiame kontekste trumpą R. Krikštaponio valdymą tik iš dalies galima laikyti sėkmingu. Kalėjimų departamento vadovu jis tapo 2017 metų rudenį. Anksčiau policijoje tarnavęs, vėliau versle dirbęs R. Krikštaponis skelbė „žingsnelis po žingsnelio“ vykdysiantis numatytas Kalėjimų departamento struktūros ir ypač viešųjų pirkimų padalinių pertvarkas. Iš visko sprendžiant, jo žingsneliai įvertinti kaip per maži. Šių metų sausio pradžioje paskelbta, kad R. Krikštaponis paliks pareigas. Pareigūnas su teisingumo ministru išsiskyrė šalių susitarimu, ir šis žingsnis buvo palydėtas tokiais atvejais įprastomis mandagumo frazėmis. Tačiau kai kurios aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmasis iniciatyvos ėmėsi ministras.
Visų pirma, pats R. Krikštaponis žurnalistams sakė, kad atsistatydino sulaukęs ministro pasiūlymo prisidėti prie politinės komandos. Kita vertus, ir ministras E. Jankevičius leido suprasti paskatinęs permainas Kalėjimų departamento vadovybėje. „Manome, kad Kalėjimų departamentui turėtų vadovauti griežtesnę ir tvirtesnę ranką turintis direktorius“, – tuomet sakė jis dienraščiui „Lietuvos rytas“. Praėjusią savaitę kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ ministras šiek tiek sušvelnino savo poziciją ir tvirtino, kad R. Krikštaponis pats parodė iniciatyvą trauktis. „Matyt, nuolatinis stresas ir sudėtinga situacija lėmė tai, kad žmogus nori ramesnio darbo. Plačiau komentuoti galėtų jis pats, bet šalių susitarimas sudarytas jo iniciatyva“, – teigė E. Jankevičius.
Ministras neatmetė galimybės, kad atleistasis Kalėjimų departamento vadovas taps jo patarėju, bet tai tikrai neįvyksią iš karto. „Kol kas darome pertrauką. Dabar R. Krikštaponis gauna dviejų mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją. Tegul šiek tiek pailsi. Kai tie du mėnesiai pasibaigs, jis galėtų tapti patarėju“, – aiškino E. Jankevičius. Kartu ministras pakartojo savo teiginius apie griežtesnės rankos poreikį, kaip ypatingą problemą išskirdamas finansų planavimą. „Dabar pagrindinė problema Kalėjimų departamente – finansų planavimas. Trūksta strateginio požiūrio į finansus. Matyt, finansų skyrius nesugeba tinkamai susiplanuoti lėšų“, – svarstė jis. Vis dėlto E. Jankevičius tvirtino labai vertinantis R. Krikštaponio darbą. „Per metus pakeista visų įstaigų vidinė struktūra, keturios įstaigos reorganizuotos į dvi, pertvarkytas pats Kalėjimų departamentas, Probacijos tarnyba ir parengtas Lukiškių kalėjimo iškeldinimo planas“, – buvusio direktoriaus nuopelnus vardijo ministras.
Vadovų kaita – ne sprendimas
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Algimantas Čepas teigė kol kas matantis ne nuoseklią bausmių vykdymo sistemos reformą, o reakciją į paviešintas problemas. „Nesu įsitikinęs, kad tai, kas vyksta, galima pavadinti reforma. Tai labiau momentinis reagavimas į paaiškėjusius trūkumus“, – sakė jis. A. Čepo nuomone, didžiausios kalėjimų problemos yra per didelis nuteistųjų skaičius ir prastas sistemos pareigūnų pasirengimas. Konfliktiškas kalinių ir prižiūrėtojų santykis esą trukdo visą sistemą orientuoti į nuteistųjų pataisymą ir sugrąžinti juos į normalų gyvenimą.
Ekspertas tvirtino, kad bausmių vykdymo sistemos problemų neįmanoma išspręsti keliais ryžtingais veiksmais. Jos esančios per daug sudėtingos. „Čia nesuveiks požiūris „dabar mes pradėsime ir viską pakeisime“. Kontrolės įkalinimo įstaigose griežtinimas, vieno ar kito vadovaujančio asmens pakeitimas nepadės. Viešųjų pirkimų tvarkos tobulinimas gali padėti sutaupyti lėšų, bet kalėjimų problemos negali būti išspręstos per lėšų sutaupymą. Kol kas tiesiog nematau, kad kas nors iš esmės keistųsi“, – reziumavo A. Čepas.
Straipsnis iš naujienų portalo www.lzinios.lt
Autorius: Bernardas Gailius
2019 m. kovo 12 d. NPLC direktorius Algimantas Čepas ir NPLC vykdomo EK JUSTICE programos projekto VICToRIIA psichologė Odeta Pušinaitytė lankėsi Pasvalio rajono policijos komisariate. Susitikimo su Pasvalio policijos atstove, Kupiškio prevencijos centro vadove Gintare Meškiene metu buvo aptartos gerosios nusikaltimų prevencijos organizavimo patirtys Kupiškyje ir Pasvalyje, paramos nusikaltimų aukoms teikimo problemos ir galimybės.
