SEKSUALINIO PRIEKABIAVIMO NAKTINIO PASILINKSMINIMO VIETOSE PREVENCIJA
Naktinis gyvenimas Europos miestuose turi būti saugus ir įtraukus visiems. Tai užtikrinus, baruose ir klubuose, restoranuose ir kavinėse besilankantys žmonės suteiks gyvybingumo mūsų miestams, naktinio gyvenimo ekonomika ir turizmas praturtins savivaldybių biudžetus, o ramybė viešosiose erdvėse sustiprins pasitikėjimą vietos valdžios institucijomis ir teisėsauga.
Kad būtų stabdomas seksualinis priekabiavimas naktinio gyvenimo vietose, dažnesnis policijos pareigūnų įsitraukimas ir nebūtinas. Valstybinės institucijos turi taikyti įstatymus tik tada, kai nesilaikoma taisyklių. Valstybės, kuriai atstovauja policija, jėga reikalinga tik tuo atveju, kai nėra subjekto, kuris sustabdytų teisės pažeidimus. Seksualiniam priekabiavimui naktiniame gyvenime, barų ir klubų patalpose gali užkirsti kelią žmonės, kurie jau yra įvykio vietoje - patys naktinių pramogų vietų darbuotojai ir šalia esantys asmenys, patys barų ir klubų lankytojai. Vietos verslininkai, valdantys naktinio gyvenimo pramogų vietas, tiek turi tam tikrą atsakomybę apsaugoti savo klientus nuo teisės pažeidimų (įskaitant seksualinį priekabiavimą), tiek gali geriausiai nedelsiant reaguoti į seksualinį priekabiavimą ir užkirsti kelią incidentams.
Vietos naktinio gyvenimo įmonėms būtų naudinga apsibrėžti aiškią seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką. Šiuolaikinė laisva nuo seksualinio priekabiavimo kultūra baruose ir klubuose galėtų pritraukti daugiau sugrįžtančių klientų, ypač tokių, kurie būtų pasirengę mokėti daugiau už gerą aplinką ir nuotaiką. Kalbama apie barus ir klubus, kuriuose lankytojai jaučiasi saugūs, žino, kad seksualinio priekabiavimo incidentų rizika yra maža, kad bus sulaukta pagalbos ir paramos, net jei tam tikrų seksualinio priekabiavimo apraiškų pasitaikytų.
Aktyvus savivaldybės atstovų, vietos įmonių, mediacijos ir pagalbos aukoms tarnybų bei policijos bendradarbiavimas taip pat galėtų būti naudingas visoms institucijoms ir asmenims. Dauguma incidentų, su kuriais policijai tenka susidurti nakties metu, išauga dėl problemų, kylančių barų ir klubų patalpose. Paprastai tai incidentai, į kuriuos atitinkamų įmonių savininkai ir darbuotojai laiku ir tinkamai nesureaguoja. Tam tikri algoritmai, kuriuos įgyvendintų naktinės ekonomikos įmonės, įskaitant net savalaikį skambutį policijai, iš tiesų galėtų sumažinti naktinių nusikaltimų skaičių, policijos darbo krūvį ir taip padidinti teisėsaugos reagavimo kokybę.
Naktinės ekonomikos įmonių ir policijos bendradarbiavimą apsunkina tai, kad kartais jos viena kitą laiko priešininkais. Policija pernelyg dažnai mano, kad barai ir klubai yra pagrindinis su saugumu susijusių problemų naktiniame gyvenime šaltinis. Kalbant apie naktinio pasilinksminimo vietas, jos pernelyg dažnai į policijos pareigūnus žiūri kaip į asmenis, kurių buvimas patalpose reiškia, kad kažkas blogo nutiks ir klientai išeis. Būtinas tarpininkas, kad policija ir naktinės ekonomikos įmonės susikalbėtų. Yra institucija, suinteresuota tiek tuo, kad naktinis gyvenimas būtų gyvybingas, tiek tuo, kad naktimis gatvėse būtų saugu. Naktinis gyvenimas be seksualinio smurto yra esminė ekonominio ir socialinio miestų gyvybingumo prielaida, ir savivaldybių administracijos galėtų imtis iniciatyvos kuriant bendrus seksualinio smurto prevencijos mechanizmus, kuriuose dalyvautų ir teisėsaugos institucijos, ir naktinės ekonomikos įmonių atstovai. Mechanizmai, kurie būtų grindžiami vieningu požiūriu į bendras problemas, dalijantis žiniomis ir įgūdžiais, rengiant bendras strategijas, pritaikytas identifikuotoms problemoms spręsti.
Ne mažiau svarbus ir trečiojo sektoriaus vaidmuo. Kiekvienas sukurtas mechanizmas, net ir pats sudėtingiausias, yra linkęs sustingti, kai virsta rutinine veikla, o naktinis gyvenimas yra nuolatinėje kaitoje. Trečiojo sektoriaus organizacijos yra tos, kurios geriausiai gali pastebėti pokyčius, į kuriuos reikia reaguoti, palaikyti kiekvieno mechanizmo gyvybingumą teikdamos jam papildomą paramą ir kritiką. Galiausiai, kiekviena prevencinė veikla grindžiama žmonių mąstysenos pokyčiais. Policininkų, naktinių pasilinksminimo vietų darbuotojų, savivaldybės administracijos, bet ne tik jų, mąstysenos pokyčiais. Nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusių žmonių ir kaltininkų mąstysena gali būti dar svarbesnė. Stereotipai, socialinės klišės ir ritualai, kuriuos mūsų visuomenė per daug mėgsta, yra ir kuras, ir variklio alyva seksualiniam priekabiavimui naktiniame gyvenime. Tam tikrame gilesniame lygmenyje tiek verslo, tiek savivaldybės, tiek valstybės institucijos visuomenės atžvilgiu yra pastatytos kaip "kitos" - visos jos visuomenę supranta kaip kažką, kas yra "ten", o pakeisti žmonių mąstysenos „iš išorės“ neįmanoma. Būtent trečiojo sektoriaus žmonės yra tie, kurie gali ir turi įsitraukti į visuomenės mąstysenos pokyčius iš vidaus. Todėl ypač svarbus yra vietos NVO, kurios specializuojasi mediacijos, sąmoningumo ugdymo ir paramos aukoms srityse, įsitraukimas į seksualinio priekabiavimo prevenciją, taip prevencijos pastangoms suteikiama papildomos energijos, žinių ir patirties.
SHINE modelis, kuriuo siekiama užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui ir jo padariniams naktinio gyvenimo pramogų vietose, yra instrumentas inicijuoti bendras strategijas ir bendras priemones, kurie apjungtų savivaldybių institucijų, vietos teisėsaugos institucijų, naktinės ekonomikos įmonių savininkų ir jų susivienijimų, mokymo įstaigų, kuriose dažnai studijuoja naktinio gyvenimo dalyviai, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų subjektų pastangas.
Vienas iš būdų suvienyti visų aukščiau nurodytų asmenų ir institucijų pastangas yra "sertifikato metodas". Jį taikant, tam tikrus kriterijus atitinkančioms naktinės ekonomikos įmonėms (barai ir klubai, kurie laikosi išsamaus seksualinio priekabiavimo prevencijos protokolo, suteikia savo darbuotojams būtinus įgūdžius ir t. t.) būtų suteikiamas viešas pripažinimas, kad šiose įmonės pakankamai užtikrina, kad seksualinio priekabiavimo jų klientai nepatirs. Tokį pripažinimą galėtų suteikti nešališkas komitetas (pvz., sudarytas iš savivaldybės, NVO, teisėsaugos pareigūnų, mediatorių. Naktinės ekonomikos įmonių atstovų). Komitetas kiekvienais metais įvertintų kiekvieną schemoje dalyvaujančią naktinės ekonomikos įmonę, įsitikintų, ar toks pripažinimas vis dar yra "pelnytas". Siekiant motyvuoti naktinės ekonomikos įmonių savininkus prisijungti prie tokio „sertifikuotų naktinės ekonomikos įmonių klubo“, įmonėms turėtų būti taikomos tam tikros paskatos, tačiau labai svarbu, kad atlygis nesuteiktų "išimčių" iš vietinių taisyklių, nes tai gali iškreipti modelio taikymą ir sukelti įtampą. Svarbu vengti bet kokių favoritizmo požymių, nes tai gali pakenkti metodo ir modelio legitimumui. Apdovanojimai veikiau turėtų būti orientuoti į teigiamą komunikaciją ir viešinimą, teikiamą toms vietoms, kurios laikosi modelio. Tokia teigiama reklama gali būti teikiama per vietos turizmo kampanijas ir (arba) straipsnius ir publikacijas vietos ir (arba) regiono turizmo žurnaluose, savivaldybės interneto svetainėje ir t. t. Jaunimo asociacijų nariai taip pat galėtų suteikti teigiamą reklamą sertifikatą gavusioms naktinių pramogų vietoms (pvz., specialiose jaunimo platformose, kuriose siekiama "įvertinti" vietas).
Modelis parengtas kaip šablonas, pagal kurį būtų galima sukurti seksualinio priekabiavimo prevencijos naktinio gyvenimo pramogų vietose procedūrų rinkinį, atrinkti įgūdžius ir kompetencijas, kurias turi turėti naktinio gyvenimo įstaigų darbuotojai, kad galėtų užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui, taip pat paskatas, kurios motyvuotų naktinės ekonomikos įmones diegti seksualinio priekabiavimo prevencijos priemones savo veikloje. Labai svarbu pabrėžti, kad šiame modelyje siūlomas tik pavyzdinis priemonių, kurios galėtų būti įdiegtos, sąrašas.
Modelį sudaro trys dalys. Pirma, jame pateikiamos pagrindinės seksualinio priekabiavimo sąvokos ir apibrėžimai, kuriais remiantis būtų galima vienodai suprasti šį reiškinį. Jame neapsiribojama griežta teisine definicija, kuri kartais gali būti pernelyg ribota ir neaiški, pavyzdžiui, kai kuriais atvejais neatsižvelgiama į tai, ką aukos išgyveno ir laikė seksualiniu priekabiavimu. Antra, siūlomas rutininės veiklos teorija pagrįstas požiūris į situacinę seksualinio priekabiavimo prevenciją ir pateikiamos tam tikros rekomendacijos dėl šios seksualinio smurto formos socialinės prevencijos. Trečia, suformuluotos pagalbos seksualinio priekabiavimo aukoms gairės.
Nėra vieno universalaus sprendimo kaip padaryti, kad mūsų miestuose nebūtų seksualinio priekabiavimo. Prevencijos priemonės turi būti pritaikytos prie vietos ypatumų. Tačiau labai svarbu laikytis vieningos pozicijos, kad, nepriklausomai nuo vietos aplinkybių, seksualinis priekabiavimas yra smurto forma, kuri neturi ir negali būti niekur toleruojama.
Prevencija
Kiekviena prevencijos strategija turi apimti tiek socialines, tiek situacines nusikaltimų prevencijos priemones. Socialinė nusikaltimų prevencija paprastai suprantama kaip priemonių, kuriomis siekiama riboti vidinius žmonių polinkius į nusikalstamą elgesį, sistema. Situacinės nusikaltimų prevencijos priemonės - tai priemonės, kuriomis siekiama apriboti polinkių nusikalsti išorines apraiškas. Situacinė prevencija gali būti sėkminga tik tada, kai ji remiasi socialine nusikaltimų prevencija. Ir atvirkščiai - socialinė nusikalstamumo prevencija retai kada yra pakankama pati savaime. Turėtume vengti požiūrio, kad nusikalstamų veikų galima išvengti jau vien tik ugdant socialinę kultūrą. Apribojimai, kuriais gana dažnai remiasi situacinė nusikaltimų prevencija, yra būtini siekiant užtikrinti saugumą, įskaitant saugumą naktinio gyvenimo metu.
Socialinė seksualinio priekabiavimo prevencija
Šis modelis grindžiamas supratimu, kad seksualinis priekabiavimas yra seksualinio smurto forma. Tokia seksualinio priekabiavimo samprata kartojama daugelyje tarptautinių ir nacionalinių dokumentų, politinėje retorikoje, teismų praktikoje ir mokslinėje literatūroje. Ir tai jokiu būdu nėra gryna teorija. Seksualinio priekabiavimo kaip smurto formos samprata pagrindžia požiūrį, kad seksualinio priekabiavimo socialinė prevencija turi būti grindžiama tais pačiais principais kaip ir kito seksualinio smurto socialinė prevencija apskritai. Seksualinis smurtas yra priespaudos forma, kuri remiasi tam tikru socialinių normų tinklu: moterų objektyvizavimu, smurto kaip vyriškumo apraiškos skatinimu, seksualinių troškimų slaptumo palaikymu ir pan.
Savivaldybės ir valstybės institucijos (įskaitant policiją, bet ja neapsiribojant) kartu su trečiojo sektoriaus organizacijomis turi dėti pakankamai pastangų, kad paneigtų socialinius stereotipus. Aksioma, kad veiksmingiausios priemonės prieš stereotipus yra tos, kurių imamasi anksčiau nei asmuo, į kurį priemonės nukreiptos, internalizuoja tam tikrą neigiamą požiūrį. Taigi, kalbėti apie lyčių vaidmenis ir seksualinius klausimus niekada nėra per anksti, nesvarbu, ar tai būtų jaunesnio amžiaus moksleiviai, ar net darželinukai. Tačiau nevertėtų vengtis žiniomis apie seksą dalytis ir su suaugusiaisiais. Paskaitos universitetų studentams, kokybiški tam tikrų profesijų mokymai, net susitikimai senelių namuose gali būti naudingi kuriant tinkamą kultūrą. Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas žmogus turi būti laikomas ne tik tuo, kuris gali laikytis tam tikrų stereotipų, bet ir tuo, kuris gali skleisti neigiamą ar teigiamą požiūrį kitiems. Svarbu ir tai, kad lyčių stereotipai yra taip įsišakniję mūsų gyvenime, kad net ir tie, kurie teigia esantys laisvi nuo stereotipų, neretai kai kuriuos iš jų palaiko, tai išryškėja tik gilesnių diskusijų metu. Taigi, socialinės prevencijos metodų tikslinę auditoriją šioje srityje gali riboti laiko stoka, žmogiškųjų išteklių trūkumas, pinigų trūkumas, bet niekada ne teorizavimas apie tai, kas gali turėti ar neturėti tam tikrų stereotipų, kas gali keisti ar nekeisti tam tikrus stereotipus, kas gali keisti ar nekeisti tam tikrus elgesio modelius.
Nors švietimu siekiama keisti žmonių protus, ne mažiau svarbu keisti ir jų širdis. Todėl svarbios yra sąmoningumo ugdymo pastangos. Žinutės, kad reikia vertinti orumą, kad nėra silpnosios ir stipriosios lyčių, kad moterys turi būti gražios, o vyrai - stiprūs ir t.t., gali būti perduodamos per tradicinę ir socialinę žiniasklaidą, renginių kampanijas ir pan. Taip pat turi būti skatinama tinkamai reaguoti į stereotipus išnaudojančias reklamos kampanijas.
Greta priemonių, nukreiptų prieš seksualinį smurtą apskritai, gali būti ir konkrečių priemonių, taikytinų seksualinio priekabiavimo prevencijoje.
Pirma, jei norime sustabdyti seksualinį priekabiavimą naktinio gyvenimo pramogų vietose, turime jį sustabdyti visur. Nulinė tolerancija darbovietėse, švietimo ir kituose pavaldumu grįstuose santykiuose turi būti įtvirtinta ir skleidžiama tiek įmonių kolektyvuose, tiek už jų ribų, akademinėse bendruomenėse, profesinėse draugijose ir kitur.
Antra, visuomenės palaikymas naktinio gyvenimo pramogų vietoms, kurios deda daugiausiai pastangų, kad užtikrintų, jog jose nebūtų seksualinio priekabiavimo, gali duoti žinią platesnei auditorijai, kad šios pastangos yra vertinamos, ir paskatinti kitas naktinio gyvenimo pramogų vietas daugiau investuoti į panašią veiklą. Savivaldybės galėtų pasinaudoti galimybėmis geriausiai šia prasme besitvarkančių naktinių pasilinksminimo vietų reklamą laikyti socialine reklama, dengiama valstybės lėšomis, ir taip ekonomiškai skatinti barus ir naktinius klubus labiau stengtis šioje srityje.
Galiausiai, žmonės domisi flirtu, knygos ir tinklalapiai apie flirtą yra vieni populiariausių skaitomų leidinių, "Youtube" filmukai apie flirtą sulaukia tūkstančių "patinka" paspaudimų. Šią bendravimo apie flirtą tribūną būtų galima geriau išnaudoti informuojant ir skleidžiant informaciją apie seksualinį priekabiavimą: kaip jis kenkia aukoms, kokia atsakomybė gresia priekabiautojams, kokie yra geriausi būdai užtikrinti, kad bandymas flirtuoti nevirstų seksualiniu priekabiavimu, ką turi daryti pašaliniai asmenys, susidūrę su seksualiniu priekabiavimu, kaip apsisaugoti nuo seksualinio priekabiavimo ir t. t.
Situacinė nusikaltimų prevencija
Yra daug priemonių, kurių galima imtis siekiant užtikrinti saugumą nuo seksualinio priekabiavimo naktinio gyvenimo pramogų vietose. Kai kurios iš jų bus pristatytos šiame modelyje. Tačiau prieš pradedant taikyti kiekvieną konkrečią priemonę, svarbu suprasti pagrindinius dalykus. Visos pastangos sukurti saugią nuo seksualinio priekabiavimo aplinką priklauso nuo bendros baro ar klubo atmosferos ir bendro darbuotojų supratimo, kad jų patalpose nėra vietos seksualiniam priekabiavimui. Labai seksualizuoti raudonųjų žibintų klubai arba muskulinizuotos "tikrų vyrų" užeigos skatina pasireikšti stereotipus apie lytį ir lyčių vaidmenis. Darbuotojai, priversti dėvėti seksualius drabužius, vargu ar traktuojami kaip asmenys, į kuriuos galėtumėte kreiptis pagalbos susidūrus su seksualiniu priekabiavimu. Vis dėlto, seksualinio priekabiavimo prevenciją galima puoselėti net ir tokiuose klubuose ir užeigose, o toliau pateikiamos rekomendacijos galėtų būti taikomos net ir jose.
Aiškiai matomos žinutės, kad naktinių pramogų vietoje netoleruojamas seksualinis priekabiavimas, gali būti naudingos kuriant saugią ir kultūringą aplinką. Savivaldybės institucijos galėtų įdiegti specialius ženklus, kurie būtų teikiami sertifikuotoms naktinio gyvenimo pramogų vietoms, kuriose nėra seksualinio priekabiavimo, ir skelbiami prie įėjimų į tokias vietas, o plakatai, pašiepiantys lyčių stereotipus ir palaikantys lygybę, galėtų perduoti žinią, kad joks seksualinis priekabiavimas nebus ignoruojamas.
Ir atvirkščiai, tam tikros kultūros kūrimas yra būtina sėkmingos seksualinio priekabiavimo prevencijos sąlyga, tačiau vien jo nepakanka. Situacines seksualinio priekabiavimo apraiškų prevencijos priemones verta diegti visur, pradedant striptizo klubais ir baigiant vietos bendruomenių užeigomis, kuriose renkasi vieni kitus pažįstantys žmonės.
Daugelyje gyvenimo sričių įrodyta, kad geriausias būdas kalbėti apie beveik bet kokios neigiamos problemos prevenciją yra problemų sprendimo trikampis. Kai kalbama apie nusikaltimų prevenciją, trikampis grindžiamas rutininės veiklos teorija. Ši teorija teigia, kad nusikaltimai įvyksta tada, kai yra galimybė juos padaryti. O tokios galimybės egzistuoja, kai motyvuotas nusikaltėlis susitinka su neapsaugota auka netinkamai tvarkomoje vietoje. Grafiškai nusikaltimų trikampis atrodo taip:
Taigi, norėdami išvengti seksualinio priekabiavimo tam tikroje naktinio gyvenimo pramogų vietoje, turime siekti, kad:
- naktinių pramogų vietos patalpos būtų tinkamai paržiūrimos, o vadovas veiksmingai kontroliuotų viską, kas vyksta patalpose;
- patalpose nebūtų žmonių, linkusių seksualiai priekabiauti prie kitų, arba būtų pakankamai žmonių, galinčių tinkamai suvaldyti priekabiautojus;
- patalpose nebūtų potencialių aukų arba būtų žmonių, galinčių tinkamai apsaugoti galimas aukas.
Šias tris nusikaltimų trikampio kraštines geriausia aptarti po vieną.
Vieta
Kiekviena naktinio seksualinio priekabiavimo apraiška vyksta tam tikroje vietoje. Paprastai tai būna naktinių pramogų vietų patalpos. Tačiau svarbios ir šių patalpų prieigos. Nors barai ir naktiniai klubai negali būti laikomi atsakingais už tai, kas vyksta už jų durų, bent dalinis lauke susirinkusių lankytojų stebėjimas gali užkirsti kelią incidentams, įvyksiantiems patalpose klientams sugrįžus. Šiam tikslui galėtų pasitarnauti vaizdo stebėjimo kameros, tačiau dar svarbiau netrukdyti matyti, kas vyksta lauke, pavyzdžiui, pasirūpinti pakankamu apšvietimu ir neuždengti naktinių pramogų patalpų langų.
Taip pat turėtume atsižvelgti į tai, kad ne tik barai ir klubai turi rūpintis tuo, kas vyksta šalia jų patalpų. Kiekvienas miestas - tai viešojo ir privataus sektoriaus kontinuumas, kuriame vietos valdžios institucijų ir privačių savininkų atsakomybė susilieja, o skirtingų subjektų atsakomybė turi papildyti, o ne panaikinti kitų subjektų atsakomybę. Todėl tarp naktinio gyvenimo pramogų vietų, policijos pajėgų, savivaldybių administracijų ir nevyriausybinių organizacijų turėtų būti sukurti tinkami ryšių kanalai, kuriais būtų keičiamasi informacija apie gyvenimą gatvėse, kad būtų galima nustatyti galimas grėsmes ir realius incidentus atitinkamoje teritorijoje. Taip pat turi būti parengti aiškūs algoritmai, pagal kuriuos būtų galima laiku nustatyti, kurie subjektai turi prisijungti prie nustatytos problemos sprendimų paieškos.
Naktinių pasilinksminimo vietų patalpas taip pat galima suskirstyti bent į tris kategorijas, prevencijai kiekvienoje jų būtini skirtingi požiūriai.
Pirma, yra patalpos, kurios nuolat yra naktinių pramogų verslo darbuotojų akiratyje. Tai, kas vyksta bare, yra barmenų akiratyje, tai, kas vyksta šokių aikštelėje, yra didžėjų ir atlikėjų akiratyje, tai, kas vyksta rūbinėje, yra rūbinės darbuotojo akiratyje ir t.t. (taip, net rūbinė gali būti vieta, kurioje galima užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į potencialius priekabiautojus, kurie stebi, ar potenciali auka palieka savo mobiliuosius telefonus rūbinėje ir taip tampa labiau pažeidžiama). Nors šie žmonės nėra geriausiai išmanantys kaip užkirsti kelią visoms seksualinio priekabiavimo apraiškoms, būtent jie galėtų laiku atpažinti seksualinį priekabiavimą ir pakviesti atsakingus apsaugos darbuotojus. Svarbu netrukdyti darbuotojams pastebėti seksualinio priekabiavimo apraiškų šiose vietose: reikia vengti perpildymo, kiekvienam asmeniui turi būti pakankamai vietos, kad jis išvengtų tiek atsitiktinio, tiek tyčinio kitų asmenų prisilietimo, turi būti užtikrintas pakankamas apšvietimas, muzika neturi panaikinti galimybės pasikalbėti su darbuotojais ir pan. Be to, reikėtų surengti tam tikrus mokymus darbuotojams, kaip skenuoti aplinką, kad pastebėtų, jog kažkas vyksta ir gali virsti seksualiniu priekabiavimu. Lankytojų kūno kalba gali būti klaidinga, tačiau elementarūs įgūdžiai ją suprasti gali apsaugoti žmogaus orumą nuo seksualinio priekabiavimo. Bet kokiu atveju, net ir klaidingo teigiamo rezultato atveju, paklausus lankytojų, ar jiems viskas gerai, toks paklausimas niekam nepakenks.
Antra, patalpose paprastai yra vietų, kurias darbuotojai stebi rečiau nei kitas, pavyzdžiui, sėdimos vietos naktiniuose klubuose, rūkyklos, vidiniai kiemai ir kt. Svarbu, kad naktinio pasilinksminimo vietos personalas periodiškai pasidomėtų, kas vyksta šiose patalpų vietose. Užtikrinama, kad patalpose nėra nekontroliuojamų vietų, pavyzdžiui, vietų be jokio apšvietimo koridoriuose, vedančiuose į sanitarinius mazgus. Paprastai tualetuose pravartu įrengti tokius veidrodžius, kad, prieš įeinant į vidų, veidrodyje matytųsi interjeras ir todėl – galimi pavojai. Be to, būtų galima įdiegti technines priemones, kad potencialios ir esamos aukos galėtų išsikviesti pagalbą. Jos gali būti įvairios, pradedant pavojaus mygtukais ir baigiant aiškiai matoma informacija, kaip susisiekti su darbuotojais per žiniasklaidos kanalus, ar tai būtų užeigos "Facebook Messenger" profiliai, ar užeigos telefono numeriai, kuriais būtų galima naudotis per "What's up", ir pan. Reikia nepamiršti, kad naudotis programėlėmis pagalbos iškvietimui galėtų būti naudinga, nes jos paprastai yra konfidencialios - aukos galėtų jomis naudotis priekabiautojams to nepastebint.
Priemonės, kurios įspėtų potencialias aukas apie tai, kad jų gėrimuose yra „išprievartavimo narkotikų“, turėtų būti prieinamos nemokamai arba už simbolinį mokestį. Kai kurie testai jau yra laisvai prieinami rinkoje ir nėra brangūs, kuriama daug kitų: išmanieji padėkliukai, servetėlės, šiaudeliai ir kt. Svarbu, kad potencialios aukos būtų informuojamos apie šių priemonių egzistavimą ir jų naudojimo būdus. Šios plačiai matomoje vietoje padėtos priemonės taip pat veiktų kaip įspėjimas potencialiems pažeidėjams, kad jų bandymai naudoti tam tikras medžiagas bus pastebėti ir už juos bus taikomos sankcijos.
Trečia, kiekvienoje naktinių pramogų vietoje yra tam tikros riboto patekimo vietos - tualetai ir kitos sanitarinės patalpos. Nėra galimybės peržiūrėti, ar ten viskas gerai. Tačiau naktinių pasilinksminimo įstaigų valytojų galima paprašyti informuoti atsakingus darbuotojus apie ilgiau nei įprastai užimtas patalpas, girdimus pokalbius ir kitus dėmesio vertus dalykus. Ribota galimybė patekti į tam tikras patalpas taip pat galėtų būti išnaudota perduodant tam tikrus pranešimus potencialioms aukoms - pavyzdžiui, slaptas frazes, kurios būtų suprastos kaip pagalbos šauksmas, kai siunčiamos darbuotojams per pranešimų programėles arba "Ask for Angela" alternatyvas.
Naktinių pasilinksminimo vietų darbuotojai laikomi šių vietų valdytojais. Jie geriausiai gali užkirsti kelią seksualinio priekabiavimo apraiškoms ir sušvelninti jų poveikį, jei jos pasireiškia. Policijos pajėgų dalyvavimas tokiais atvejais paprastai nėra geriausias sprendimas nei naktinių pramogų verslui, nei pačiai aukai. Tačiau ne mažiau svarbu, kad policijos iškvietimo nebūtų dirbtinai vengiama. Tik tinkamas bendravimas su teisėsaugos institucijomis gali užtikrinti veiksmingą incidentų, galinčių sugriauti pasitikėjimą naktinių pramogų vieta, prevenciją. Tačiau tai taip pat reiškia, kad darbuotojai turi būti apmokyti, kad suprastų, kokiomis aplinkybėmis apie incidentus reikia pranešti policijai ir kaip tai padaryti.
Kad galėtų tinkamai atlikti valdymo užduotis, darbuotojai turi turėti tam tikrų žinių ir įgūdžių. Jie turi būti įvertinami priimant į darbą naujus darbuotojus ir suteikiami naujai įdarbintiems darbuotojams per mokymus darbo vietoje. Darbuotojai turi būti motyvuojami atlikti savo užduotis seksualinio priekabiavimo prevencijos srityje, tad svarbūs darbuotojų premijavimo ir karjeros vystymo klausimai.
Kiekvieną seksualinio priekabiavimo atvejį turi suvaldyti naktinių pramogų vietų apsaugos darbuotojai. Tačiau svarbu, kad į informacijos apie įvykstančius incidentus teikimą apsaugos darbuotojams įsitrauktų kuo daugiau darbuotojų - barmenai, padavėjai, valytojai, net laisvai samdomi didžėjai ir atlikėjai.
Svarbu įtraukti ir kitus žmones, naktinio pasilinksminimo vietų lankytojus pastebėti ir sustabdyti pastebėtą seksualinį priekabiavimą. Naktinių pramogų vietos galėtų apsvarstyti, kaip padėkoti klientams, kuriems pavyko užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui, galbūt nemokamais gėrimais ar kitomis paskatomis. Aiškūs pranešimai apie tai, kad visi raginami netylėti, kai mato vykstantį seksualinį priekabiavimą, taip pat galėtų būti įspėjimas potencialiems priekabiautojams, kad jie yra stebimi net tada, kai šalia nėra baro ar klubo darbuotojų.
Kaltininkas
Pernelyg dažnai pasitaiko, kad po seksualinio priekabiavimo naktinėje pramogų vietoje auka išeina, norėdama išvengti daugiau problemų, o kaltininkas lieka linksmintis ir ieškoti kitos potencialios aukos. Labai svarbu užtikrinti, kad dėl netinkamo elgesio pasekmes patirtų kaltininkas, o ne auka. Kalbant apie kaltininkus, kartais užtenka priversti jį ar ją išeiti, kartais reikia imtis griežtesnių priemonių, kad būtų nubaustas seksualinis priekabiavimas, o kartais pakanka paprasto įspėjimo, kad būtų atkurta ramybė.
Naktinių pramogų vietų apsaugos darbuotojai yra pagrindiniai potencialių aukų saugotojai, jie taip pat turi reaguoti į seksualinį priekabiavimą, kuriam nepavyko užkirsti kelio. Kaip minėta, dažniausiai tokiais atvejais taikoma sankcija - priversti kaltininką palikti naktinio pasilinksminimo vietą. Kartais pravartu informuoti kitas netoliese esančias naktinių pramogų vietas, naktinio gyvenimo gatvėse patruliuojančius savanorius ar net policiją, kad tam tikras asmuo sukėlė tam tikrų problemų tam tikrame bare ar naktiniame klube, kad priekabiautojas nekartotų savo poelgio kitur - naktinio pasilinksminimo ar viešoje vietoje. Be abejo, negalima perduoti jokių privačių kaltininko duomenų, pavyzdžiui, negalima daryti ir siųsti pažeidėjo nuotraukų ar vaizdo įrašų.
Sunkiau nuspręsti kada reikia kviesti policiją. Pagrindinė taisyklė, kurią reikia taikyti, yra ta, kad policija turi būti kviečiama kiekvieną kartą, kai to prašo auka. Teisė ieškoti teisingumo yra viena iš absoliučių žmogaus teisių ir ji niekada negali būti ribojama. Tačiau ar policija turėtų būti kviečiama, kai auka tam prieštarauja, ypač tais atvejais, kai akivaizdu, kad auka patyrė didelę žalą ir yra vienaip ar kitaip pažeidžiama, pavyzdžiui, apsvaigusi nuo alkoholio? Negalima iš anksto pateikti vienareikšmio atsakymo. Viena vertus, auka neturi būti verčiama atlikti baudžiamąsias ar administracines procedūras. Kita vertus, aukos sprendimą susilaikyti nuo teisinio proceso gali nulemti jos pažeidžiamumas, todėl, norint priimti sprendimą kreiptis į policiją, reikalinga profesionali pagalba. Vis dėlto, nors naktinio gyvenimo pramogų vietų darbuotojai turi būti apmokyti teikti neatidėliotiną emocinę paramą ir tam tikrą informaciją aukoms, jie neturi būti laikomi alternatyva paramos aukoms tarnyboms. Taigi, tokiais atvejais geriausia ne spausti auką nedelsiant kreiptis į policiją, o tinkamai užfiksuoti įvykį, kad auka galėtų nuspręsti, ar vėliau pradėti teisinę procedūrą. Būtų naudinga su vietos policijos pajėgomis nustatyti bendrą algoritmą, kaip turėtų atrodyti tokia dokumentacija.
Svarbu laiku reaguoti į seksualinio priekabiavimo riziką. Todėl turi būti imtąsi priemonių iš anksto nustatyti, kas iš lankytojų linkęs pažeisti priimtino elgesio ribas. Galėtų būti įdiegta dinaminio saugumo koncepcija, kuri reiškia, kad darbuotojams geriausia nuolat draugiškai bendrauti su visais lankytojais, kad būtų galima nustatyti galimus pavojus, kylančius iš jų pusės. Gerai yra įspėti potencialius pažeidėjus, kad jų elgesys yra stebimas ir kad joks seksualinis priekabiavimas nebus toleruojamas (kartais taip pat gerai pranešti potencialioms aukoms, kad jos yra stebimos ir bus apsaugotos kiekvieno incidento atveju). Turi būti apsvarstytos galimybės apsaugos darbuotojams būti visose patalpose, o ne tik prie įėjimo (žinoma, turi būti ieškoma būdų, kad apsaugos darbuotojai nebūtų per daug matomi, apsaugos matomumas paprastai kelia nesaugumo jausmą). Į prevencijos pastangas būtina įtraukti ir kitus darbuotojus. Pirmiausia, visi darbuotojai turėtų kreipti dėmesį į tai, kas vyksta patalpose, ir laiku informuoti apsaugos darbuotojus. Antra, yra priemonių, kurių kiti darbuotojai gali imtis patys, kad užkirstų kelią seksualiniam priekabiavimui.
Neretai žmonės, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, imasi linkę seksualiai priekabiauti. Todėl svarbu užtikrinti, kad sunkiai save kontroliuojantys asmenys nebūtų aptarnaujami arba būtų išprašomi iš naktinio pasilinksminimo vietos dar prieš jiems pradedant kelti grėsmę ar erzinti kitus lankytojus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad neaptarnaujamiems asmenims nepavyktų rasti tarpininkų, kurie jiems nupirktų alkoholio.
Kiti naktinių pasilinksminimo vietų darbuotojai taip pat gali susidoroti su potencialiais pažeidėjais taikydami metodą, vadinamą 5D. Jis buvo sukurta siekiant paskatinti situaciją matančių asmenų įsikišimą seksualinio priekabiavimo atvejais. Tačiau su šiuo metodu taip pat turi būti supažindintas naktinių pasilinksminimo vietų personalas, taip pat jis turi skatinti savo lankytojus prireikus ją taikyti. 5Ds - tai metodas, kuriam nereikia jokių specialių mokymų, pakanka pagrindinių žinių ir paskatinimo jį taikyti. Pavyzdžiui, naktinių pramogų vietose vertėtų iškabinti plakatus, kuriuose būtų nurodytos penkios galimybės, kurių reikia imtis norint pasipriešinti seksualiniam priekabiavimui.
"5D" - tai akronimas, reiškiantis penkias galimybes, kurių reikia imtis kovojant su seksualiniu priekabiavimu: "deklaravimas", "delegavimas", "dokumentavimas", "dėmesio atitraukimas" ir "deeskalacija".
Pirmasis D – galimybė tiesiogiai įsikišti į situaciją, kai matote, kad kas nors seksualiai priekabiauja prie kito asmens. Šiuo žingsniu prašoma aiškiai deklaruoti kaltininkui, kad jo ar jos elgesys buvo pastebėtas, kad niekas neleis tęsti seksualinio priekabiavimo. Kartais geriausia bendrauti su kaltininku, kai aukos nėra šalia, nes viešas įsikišimas gali sukelti antrinę aukos viktimizaciją. Tačiau, kai nėra galimybės pasikalbėti su kaltininku atskirai, rūpinantis aukos interesais verta įsikišti net ir tuo atveju, kai viešumo išvengti neįmanoma. Tokiais atvejais svarbu aiškiai konstatuoti, kad smerkiamas kaltininkas, o ne auka.
Antrasis D - seksualinio priekabiavimo užkardymą geriausiai deleguoti, perduoti kam nors, kas yra geriau pasirengęs reaguoti, pvz., naktinio pasilinksminimo vietos apsaugos darbuotojams. Taip pat reikėtų pažymėti, kad kiekvienoje intervencijoje reikia bent dviejų žmonių - kiekvienam sunku susidoroti ir su kaltininku, ir su auka būnant vienam. Taigi, prašyti kitų pagalbos, nesvarbu, ar tai būtų darbuotojai, ar kiti klientai, yra gerai. Aukos negalima palikti vienos stebėti, kas vyksta tarp kaltininko ir jį sustabdyti bandančių asmenų.
Trečiasis D raidė reiškia seksualinio priekabiavimo dokumentavimą, kad auka, jei norėtų, galėtų panaudoti tokius dokumentus kaip įrodymus teisminiame procese. Garso ar vaizdo įrašų darymas tarp kitų žmonių, ypač tarp žmonių, kurių asmeniškai nepažįstate, yra sudėtingas uždavinys, nes visuomet kyla grėsmė, kad bus pažeistas kitų žmonių privatumas. Tačiau, jei žmogus mato, kad pažeidėjas pats pažeidžia įstatymą, būtinybė nufilmuoti jo ar jos elgesį gali būti pakankamas pagrindas pateisinti savo veiksmus. Ko negalima pateisinti, tai dalijimosi įrašu su bet kuo, išskyrus filmuojamus ar filmuojančius asmenis ir, jei reikia, teisėsaugos pareigūnus. Ne mažiau svarbu surinkti duomenis apie asmenis, kurie matė įvykį ir yra pasirengę duoti parodymus, jei jų būtų paprašyta. Todėl pravartu surinkti incidentą mačiusiu asmenų kontaktinius duomenis ir pateikti surinktą informaciją aukai. Vis dėlto, reikia priminti, kad tik pati auka turi nuspręsti, ar dėl incidento pradėti teisinį procesą, ar ne, aukai neturi būti daromas joks spaudimas siekti patirtos žalos atlyginimo.
Ketvirtoji D taikoma kalbant apie kaltininko dėmesio atitraukimą nuo aukos, taip sudarant sąlygas aukai palikti vietą, kurioje jai gresia seksualinis priekabiavimas. Arba pati auka gali būti atitraukta ir nuvesta nuo tos vietos, kur vyko rizikingas elgesys. Padėti aukai pasitraukti šiek tiek prieštarauja požiūriui, kad pasekmes turi patirti kaltininkas, o ne auka. Tačiau kai kuriais atvejais šis alternatyvus požiūris gali būti būtinas, pavyzdžiui, kai intervencijos viešumas būtų neišvengiamas, kai šalia nėra žmogaus, galinčio suteikti neatidėliotiną pagalbą suvaldant kaltininką, ir pan. Tačiau labai svarbu, kad kiekvienas kaltininkas prisiimtų kaltę po to, kai tam atsiranda galimybė, pavyzdžiui, auka išeina arba suteikiama kitų asmenų pagalba.
Penktoji D reiškia deeskalaciją, jei nepavyksta užkirsti kelio seksualiniam priekabiavimui. Neretai seksualinio priekabiavimo aktas įvyksta netikėtai ir trunka akimirką, todėl tiesiogiai įsikišti neįmanoma. Tačiau svarbu suprasti, kad tokio veiksmo pasekmės, sutrikdyta aukos emocinė būklė trunka daug ilgiau. Šia prasme net ir pavėluotas įsikišimas, emocinės paramos aukai suteikimas ar kaltės kaltintojui išsakymas incidentui pasibaigus gali būti naudingas, deeskaluoti aukos patiriamą sukrėtimą.
Kai kuriuos asmenis galima atpažinti kaip keliančius potencialią grėsmę dar iš anksto - tam ir yra skirta veidų kontrolė prie įėjimų į naktinio pasilinksminimo vietas. Be to, gerai pažinti žmones, kurie jau yra sukėlę tam tikrų problemų naktinio gyvenimo pramogų vietose, ir tokių žmonių arba neįleisti, arba įleidus juos stebėti ypač atidžiai. Jau buvo minėta, kad informacija apie išprašytus asmenis pravartu dalytis su kitomis rajone esančiomis naktinio pasilinksminimo vietomis. Tačiau atpažinti kaltininkus turi ir tos vietos, kurioje įvyko incidentas, darbuotojai. Todėl verta įsiminti tam tikras problemas keliančius asmenis ir dalintis žiniomis su savo kolegomis, ypač su tais, kurių nebuvo įvykio vietoje ar incidento metu.
Kartais svarbu įsiminti net ir tuos lankytojus, kurie nesukėlė jokių problemų, nors jų elgesys buvo ant priimtinumo ribos. Daug seksualinių nusikaltimų įvykdoma po to, kai nusikaltėlis ir auka susipažįsta bare ar naktiniame klube ir kartu išeina. Daugelio šių nusikaltimų galima išvengti, jei potencialiam nusikaltėliui būtų leista žinoti, kad apsaugos ir kiti darbuotojai įsiminė potencialų nusikaltėlį, tiek potencialią auką ir būtų pasirengę paliudyti, kad jie išėjo kartu.
Auka
Nors nuo pat pradžių buvo teigta, kad šis modelis taikomas ne darbo santykių srityje, problemų, susijusių su darbo santykiais naktinio gyvenimo pramogų vietose taip pat esama. Dažnai sunku teisiškai įvardyti seksualinį priekabiavimą, su kuriuo susiduria naktinių pasilinksminimo vietų darbuotojai iš lankytojų pusės, nors darbuotojai yra vienos dažniausių seksualinio priekabiavimo, vykstančio naktiniuose pasilinksminimo vietose, aukų. Nežinojimas apie seksualinį priekabiavimą, su kuriuo susiduria personalas, ar net sąmoningas personalo skatinimas atsidurti rizikingoje padėtyje, prašant personalo apsirengti ar elgtis seksualiai, taip pat sukuria atmosferą, skatinančią seksualinį priekabiavimą prie lankytojų. Darbuotojai taip pat priversti būti daug tolerantiškesni seksualiniam priekabiavimui, kai jų atlyginimas priklauso nuo lankytojų arbatpinigių. Taigi, kiekviena naktinių pramogų vieta turi stengtis užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui prie lankytojų pradėdama nuo savo personalo apsaugos. Rūpinimasis visomis šiomis problemomis galėtų būti geras atspirties taškas diegiant modelį į įprastą kiekvieno baro ar naktinio klubo veiklą.
Kiekvienu seksualinio priekabiavimo atveju auka turi būti laikoma centrine figūra. Svarbiausia užtikrinti, kad, įvykus incidentui, aukai būtų suteikta pakankama apsauga ir parama. Taigi, svarbiausia vengti situacijų, kai po incidento auka palieka barą ar naktinį klubą, o kaltininkas lieka. Turėtų būti užtikrinta, kad dėl kiekvieno seksualinio priekabiavimo atvejo pasekmės kyla kaltininkui, o ne aukai.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad auka nebūtų kaltinama dėl to, kas nutiko. Dažniausiai seksualinio priekabiavimo aukomis tampa moterys, o stereotipinė baimė būti apkaltintai dėl to, kad tapo seksualinio priekabiavimo auka, yra pagrindinė kliūtis kreiptis pagalbos. Vis dėlto, nukentėjusiems vyrams gali būti dar sunkiau kreiptis pagalbos dėl stereotipo, kad vyrai visada gali pasirūpinti savimi. Dėl to šiek tiek lengviau prašyti pagalbos tos pačios lyties asmens. Taigi, pravartu užtikrinti, kad kiekvienoje naktinio pasilinksminimo vietoje būtų skirtingų lyčių darbuotojų.
Naktinio gyvenimo metu lankytojai turi jaustis saugūs, o viena iš svarbiausių tokio jausmo sąlygų yra supratimas, kad yra žmonių, kurie gali jumis pasirūpinti ištikus bėdai. Darbuotojai turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų draugiškai bendrauti su visais lankytojais ir pranešti jiems, kad yra pasirengę suteikti visą pagalbą ir įsikišti, jei to prireiktų. Darbuotojai taip pat turi būti išklausę tam tikrus mokymus, kaip įsikišti į įvykusį incidentą taip, kad būtų atsižvelgta į auką, paprastai tai reiškia įsikišimą neagresyviu būdu, atsižvelgiant į tai, kad skandalas auką gali sužeisti jei ne fiziškai, tai bent jau emociškai.
Turėtų būti nustatyti aiškūs būdai, kaip aukos gali kreiptis pagalbos. Jau buvo minėti įspėjimo mygtukai arba ženklai, nurodantys aplikacijas (programėles) ryšiui su darbuotojais palaikyti. Tačiau tam tikri sprendimai, leidžiantys aukoms kreiptis pagalbos neatkreipiant kaltininko dėmesio, galėtų būti įdiegti ir be jokios papildomos techninės įrangos. Darbuotojai turi būti mokomi suprasti specialius aukų perduodamus signalus.
Jie gali būti žodiniai, kaip, pavyzdžiui, "pakvieskite Angelę" arba "Angelo stikliukai" (šotai).
"Pakvieskite Angelę" – kodinė frazė, išpopuliarinta įvairiose kampanijose visoje Europoje. Taip buvo diegiama bendra nuostata, kad kiekvienas lankytojas, kuriam reikia personalo pagalbos susidūrus su seksualiniu priekabiavimu arba norint diskretiškai palikti naktinio pasilinksminimo vietą, gali paprašyti paskambinti fiktyviam personalo nariui vardu Angelė. Taigi svarbu, kad, išgirdus tokią frazę, nei vienam personalo nariui nekiltų abejonių, jog Angelė - tai vardas, kuriuo vadinama reikalinga parama, o ne asmuo.
Kita galimybė Europoje išpopuliarinta opcija – užsakyti "Angelo stikliukus (šotus)" – tai fiktyvaus kokteilio pavadinimas, kurio užsakymas reiškia pagalbos šauksmą. "Angelo stikliukų (šotų)" variantas papildo "Pakvieskite Angelę" koncepciją, nes leidžia identifikuoti reikiamos pagalbos rūšį. Paprastų "Angelo stikliukų (šotų)" užsakymas reiškia bendrą paramos poreikį, "Angel Shot on the Rocks" reiškia, kad reikia iškviesti taksi, kad auka galėtų diskretiškai pasišalinti, "Angel Shot Neat" yra kodinė frazę, kuria prašoma palydėti iki aukos automobilio, ir galiausiai "Angel Shot with Lime" yra kritinė frazė - prašoma iškviesti policiją.
Nors tiek "Pakvieskite Angelę", tiek "Angelo stikliukai (šotai)" yra puikūs būdai skleisti žinią, abu jie grindžiami slaptumu, jie naudojami tam, kad potencialus kaltininkas ir kiti asmenys nesuprastų, apie ką kalba auka ir darbuotojai. Žinoma, kuo populiaresni tampa "Pakvieskite Angelę" ir "Angelo stikliukai (šotai)", kuo daugiau aukų žino, kaip juos taikyti, tuo didesnė rizika, kad kaltininkai taip pat supras kodines frazes. Taigi, gali prireikti alternatyvaus požiūrio - pakeisti kodines frazes ir rasti būdą, kaip konfidencialiai apie jas pranešti potencialioms aukoms, pavyzdžiui, patalpinti žinutes su kodinėmis frazėmis sanitariniuose mazguose, užklijuoti jas ant specialių padėkliukų, duodamų lankytojams, kuriuos darbuotojai laiko potencialiomis aukomis, ir pan.
Darbuotojai taip pat turi žinoti pagrindinius neverbalinius pagalbos kreipimusis, kai kyla seksualinio nusikaltimo pavojus, - vienos rankos ženklą, kai delnas parodomas taip, tarsi būtų sveikinamasi, tada nykštys užlenkiamas į delną, o likę keturi pirštai nuleidžiami virš nykščio. Tačiau svarstytinos ir kitos neverbalinio pagalbos kreipimosi perdavimo priemonės, pavyzdžiui, "shake to safety" stiliaus programėlės, kurios siunčia pagalbos prašymą tam tikru numeriu kratant mobilųjį telefoną arba tam tikrą skaičių kartų spaudžiant telefono įjungimo mygtuką, programėlės, siunčiančios SOS signalą mirksint telefono lemputėms (jos gali būti yra svarbios, kai incidentas įvyksta sunkiau prieinamoje vietoje, pavyzdžiui, šokių salės viduryje) ir pan.
Darbuotojai neturėtų būti vieninteliai aukų saugotojai. Pirmiausia aukos turi būti skatinamos saugotis pačios, pavyzdžiui, būtų gerai yra potencialiai aukai duoti pastabą, kad ji vartoja per daug alkoholio ir gali tapti pažeidžiama, kad bendrauja su asmeniu, kuris anksčiau pastebėtas seksualiai priekabiavęs prie kito asmens, ir pan.
Taip pat naudinga paskatinti visus naktinio pasilinksminimo vietos lankytojus aktyviau stabdyti seksualinį priekabiavimą. Tokia praktika taikoma, kai barai ir klubai skatina kiekvieną apsilankosią draugų grupę pasirinkti šeferonę – vieną iš grupės, kuris visą vakarą būna blaivus ir rūpinasi visais kitais grupės nariais. Kai kurios naktinio pasilinksminimo vietos veiksmingai remia šią praktiką, teikdamos šeferonėms kokteilius be alkoholio su didelėmis nuolaidomis. Be to, šeferonės paprastai turi tam tikrą identifikacinį ženklą - apyrankę ar lipduką, kad draugai jais pasitiki, jog jie gali įsikišti ir sustabdyti alkoholio tiekimą draugams, kurie artėja prie pažeidžiamos būklės. Draugų grupės praktika nešioti tas pačias apyrankes ar lipdukus taip pat galėtų būti įspėjimas galimiems nusikaltėliams, kad potencialia auka kažkas rūpinasi, net jei jos draugų nėra šalia.
Turi būti nuolat rūpinamasi potencialių aukų saugumu. Nuo to momento, kai lankytojas įeina į naktinio pasilinksminimo vietą (nustatant, ar jam kyla seksualinio priekabiavimo rizika dėl jo išvaizdos, būklės ar elgesio), iki to momento, kai lankytojas išeina (ypač tais atvejais, kai išeina faktinės seksualinio priekabiavimo aukos). Pastaruoju atveju verta patikrinti, ar tikrasis priekabiautojas neslampinėja kur aplinkui. Paprastai tokiais atvejais aukai reikėtų patarti išsikviesti patikimą taksi arba susirasti patikimą palydovą kelionei namo. Taip pat verta išpopuliarinti specialias programėles, leidžiančias surasti asmenį (su iš anksto patikrintu profiliu), einantį iš netoliese esančios naktinio pasilinksminimo vietos tuo pačiu keliu kaip ir auka. Savanorių iniciatyvas tokiais atvejais teikti palydą taip pat galėtų remti tiek vietos verslo bendruomenės, tiek savivaldybės.
Pagalba seksualinio priekabiavimo aukoms
Susidūrus su seksualiniu priekabiavimu, aukoms reikia pagalbos net ir tada, kai incidentas pasibaigia, o kartais - net ir tada, kai joms pavyko išvengti seksualinio priekabiavimo. Sunku susidoroti su jausmu, kad dėl kito asmens elgesio buvo pažeistas orumas arba kilo pavojus orumui, ypač kai kaltininkas yra asmuo, kurį auka sutinka pirmą kartą. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pagalba aukoms yra profesionali veikla, kuriai reikia specialių žinių ir įgūdžių, kurių neįmanoma įgyti per vienos dienos mokymus. Taigi, naktinių pasilinksminimo vietų darbuotojams nėra galimybės užsiimti pagalba aukoms tikrąja to žodžio prasme. Vis dėlto, būtų vertinga imtis iniciatyvų, kad savivaldos institucijos įsteigtų naktinio gyvenimo aukų pagalbos centrus arba bendradarbiautų su naktinio gyvenimo pramogų vietomis. Kai kuriuose miestuose įdiegtos dar geresnės alternatyvos - naktinio gyvenimo komandos, sudarytos iš slaugytojo, psichologo ir policijos pareigūno, kurios specialiais autobusais važinėja po naktinio gyvenimo vietas ir prireikus gali būti iškviestos į tam tikrą vietą.
Tačiau tam tikra pagalba aukoms turėtų būti teikiama ir vietoje, iš karto po įvykio. Darbuotojai turi būti pasirengę suteikti trijų formų paramą.
Pirma, aukai turi būti teikiama emocinė parama. Labai svarbu auką įtikinti, kad dėl to, kas įvyko, reikia kaltinti ne ją ar jį. Nė viena auka negali būti kaltinama dėl to, kad buvo pernelyg neatsargi, elgėsi pernelyg provokuojančiai ar dėl ko nors kito. Kai pažeidžiamas orumas, kaltinti ir bausti reikia tik kaltininką. Todėl net ir tada, kai auka nusprendžia palikti naktinio pasilinksminimo vietą, darbuotojai turi padaryti viską, kad perduotų šią žinią (nors jokia emocinė parama negali padėti, jei auka mato, kad kaltininkas lieka, o ji turi išeiti).
Emocinė parama neturi būti suprantama kaip psichologo konsultacija. Kiekvienas, neturintis tinkamų žinių, turėtų vengti "vaidinti psichologą". Tai, ko reikia po seksualinio priekabiavimo incidento, yra būti šalia aukos, kad ji turėtų su kuo pasikalbėti apie tai, ką jaučia. Gali būti svarbu paklausti aukos, kaip ji jaučiasi, paskatinti ją išsipasakoti, tačiau dar svarbiau yra išklausyti auką, išklausyti be jokių vertinimų ir patarimų. Taip pat svarbu perduoti aukai dvi svarbias žinutes, jas reikia perduoti žodžiu, net jei atrodo, kad visi jas supranta patys - kad auka po incidento nėra viena ir kad ne ji „pati kalta“ (kad elgėsi nepakankamai atsargiai, nebuvo pakankamai stipri ar dėl ko nors kito).
Svarbu, kad emocinė parama aukoms būtų teikiama konfidencialiai. Todėl labai gerai būtų naktinio pasilinksminimo vietos patalpose numatyti vietą, kurioje būtų galima pasikalbėti su auka niekam kitam nematant ir negirdint.
Antra, darbuotojai turėtų būti pasirengę nukreipti aukas į paramos aukoms organizacijas, pasidalyti informacija, kur jos gali kreiptis dėl išsamesnės pagalbos ir kokią pagalbą ten gali gauti. Aukos neretai mano, kad teisėsaugos institucijos yra vienintelė institucija, galinti padėti po patirto seksualinio priekabiavimo. Todėl naktinių pasilinksminimo vietų darbuotojai turi patys tinkamai suprasti pagalbos aukoms sąvoką ir gebėti ją paaiškinti aukoms.
Negalima daryti spaudimo aukoms, kad jos praneštų policijai apie tai, kas nutiko. Tačiau ne mažiau svarbu, kad aukos nebūtų atkalbinėjamos pranešti. Tai, kad tam tikra seksualinio priekabiavimo apraiška įvyko tam tikroje naktinio pasilinksminimo vietoje, neturi būti vertinama neigiamai. Priešingai, tai, kad baras ar klubas buvo pasiruošę reaguoti, turėtų sulaukti teisėsaugos ir savivaldybių institucijų pripažinimo. Darbuotojai taip pat turi būti pasirengę suteikti pagrindinę informaciją aukoms, kaip pranešti apie incidentą, kokie yra pirmieji baudžiamojo proceso žingsniai, kokias pareigas ir teises turėtų auka, jei būtų iškelta baudžiamoji byla.
Svarbu, kad visas bendravimas su aukomis būtų grindžiamas į auką orientuotu požiūriu. Kiekvienai aukai svarbiausia jausti, kad pagalbą teikiantys žmonės tiki tuo, ką ji pasakoja, kad tik ji viena gali nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis ar vengti, kad šiuo metu svarbiausia yra jos pažeistas orumas ir kad kitiems žmonėms rūpi, jog orumas būtų atkurtas.