Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinė sistema

Informacinės sistemos pateikties skaidrės.

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinė sistema (NPLIS) pradėta kurti 1998 metais.

Pirmojo etapo metu buvo atliekamas mokslo tiriamasis darbas „Nusikalstamumo prevencijos informacinės sistemos Lietuvoje esamos padėties analizė informaciniu požiūriu ir reikalavimų sistemai formulavimas“. Dešimties žmonių darbo grupėje dirbo mokslininkai teisininkai ir praktikai bei kiti specialistai iš Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisės instituto, Vilniaus universiteto ir Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro (NPLC). Antanas Dapšys – Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro valdybos pirmininkas, tuometinis Teisės instituto direktorius – buvo informacinės sistemos kūrimo iniciatorius. Dr. Antanas Mitašiūnas – Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto informatikos katedros vedėjas – buvo šios darbo grupės vadovas. Tyrime buvo atlikta Lietuvoje ir užsienyje veikiančių informacinių sistemų, susijusių su nusikalstamumo prevencija, analizė, suformuluoti NPLIS keliami reikalavimai.

Nusikalstamumas yra kompleksinis reiškinys. Nusikalstamumo prevencija nėra vienos žinybos problema. Todėl ir informacija, kaupiama NPLIS turi būti kompleksinė, apimti įvairias socialinio gyvenimo sferas.

Dalį informacijos, susijusios su nusikalstamumu ir jo prevencija, kaupia kai kurios institucijos, tačiau mokslininkams, prevencijos subjektams jos gavimas yra problemiškas:

  • specialistai, dirbantys nusikalstamumo prevencijos srityje, nepakankamai gerai žino, kokią informaciją ir iš kur gali gauti, pavyzdžiui, kokią statistinę informaciją turi konkrečios institucijos;
  • atskirų vartotojų individualus informacijos prašymas ir gavimas iš ja disponuojančios institucijos yra lėtas ir neefektyvus procesas;
  • konkrečioms įstaigoms, organizacijoms reguliariai teikiama informacija (ypač statistinė) ne visada yra atsiunčiama, t.y. atsiranda „skylės“;
  • jei informacija teikiama parašyta popieriuje, tai tolesnis jos apdorojimas yra susijęs su perrašymu į kompiuterį, atsiranda klaidos, papildomos darbo sąnaudos, prarandama daug laiko;
  • informacija, kurią teikia įvairios institucijos, yra nepakankamai apdorota, kad būtų galima lengvai pamatyti jos esmę, padaryti pagrįstas išvadas, pavyzdžiui, statistinėse ataskaitose pateikiami tik skaičiai, atitinkantys konkretų laikotarpį, ir jų palyginimas su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu;
  • mokslinė literatūra daugiausia yra skelbiama popieriniuose leidiniuose. Ilgo leidybos proceso metu informacija pasensta, pasikeičia teisės aktai. Nekomercinio pobūdžio mokslinės literatūros leidyba yra brangi. Popierinių leidinių suradimas ir gavimas yra nepatogesnis, lyginant su elektroninių, pateiktų internete.

Kai kuriose institucijose kaupiama informacija yra labai didelės apimties – per metus siekia šimtus tūkstančių įrašų. Tačiau išleistos didžiulės lėšos šios informacijos kaupimui ir apdorojimui yra nepakankamai panaudojamos. Daug vertingos informacijos lieka gulėti valstybės tarnautojų stalčiuose ir nepasiekia specialistų, visuomenės. Informacijos neprieinamumas – viena iš priežasčių, dėl ko atsiranda funkcijų dubliavimas, darymas to, kas jau kažkur padaryta.

Lietuvoje teisėsaugos institucijos naudoja tarpusavyje nesuderintas informacines sistemas – skirtingą kompiuterinę programinę įrangą, nesuderintas duomenų struktūras. Tai apsunkina vieningos NPLIS kūrimą, mažina informacinių technologijų naudojimo efektyvumą.

Institucijos, disponuojančios informacija, galėtų sudaryti sąlygas vartotojams tiesiogiai iš jų gauti informaciją, pavyzdžiui, internete. Kai kurios institucijos jau teikia dalį savo turimos informacijos internete. Šių institucijų ir NPLC funkcijos bei uždaviniai nors ir panašūs, bet yra skirtingi. Todėl institucijų internete teikiama informacija neatitinka reikalavimų, keliamų NPLIS. Pavyzdžiui, institucijos dažnai teikia tik pačią naujausią statistinę informaciją, bet kriminologiniams tyrimams būtina išsami statistika apie pakankamai ilgą laikotarpį. Institucijos teikia tik mažą dalį savo turimos informacijos, didelė dalis jų turimos svarbios kriminologams informacijos lieka nepasiekiama.

Turimos informacijos teikimas vartotojams internete kai kurioms institucijoms dėl lėšų trūkumo yra sunkus ir neaktualus uždavinys. Kaip parodė praktika, NPLC gali sėkmingai joms padėti. Tik du NPLC specialistai užtikrina visos NPLIS funkcionavimą, gaunamą iš 6 institucijų statistinę informaciją pateikia internete. Valstybiniu požiūriu taip yra sutaupomos lėšos.

Antrajame etape buvo patikslinti ir konkretizuoti NPLIS reikalavimai. Nutarta, kad visus NPLIS komponentus kurs NPLC specialistai, išskyrus vieną – automatizuotą statistinę informacinę sistemą. Buvo paskelbtas konkursas NPLIS komponentui – automatizuotai statistinei informacinei sistemai (ASIS) – sukurti. Konkursą, kuriame dalyvavo 4 firmos, laimėjo UAB „Mit-Soft“ (direktorius dr. A.Mitašiūnas). Per 1999 m. vasario – lapkričio mėnesius ASIS buvo sukurta.

Antrojo etapo pabaigoje (1999 m. gale) funkcionavo šie NPLIS komponentai:

  • ASIS (aut. UAB „Mit-Soft“) – automatizuota statistinė informacinė sistema sudaro galimybes vartotojui internete išsirinkti reikalingus kriminologinius statistinius rodiklius, nurodant teritoriją, įstaigą, laikotarpį ir duomenų periodiškumą, pavaizduoti išsirinktus duomenis kompiuterio ekrane lentele, linijine diagrama, histograma ar žemėlapiu ir gautus rezultatus perkelti į savo tekstinius dokumentus, ar analizuoti, panaudojant specializuotus statistinius paketus. ASIS-e kaupiami ir pateikiami duomenys, gauti iš Generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento, Teismų departamento, Policijos departamento, Statistikos departamento, Informatikos ir ryšių departamento prie VRM.
  • Kriminologinė statistika (aut. A.Kiškis) – struktūrizuota statistinė informacija, susijusi su nusikalstamumu: Nusikalstamos veikos; Asmenys padarę nusikalstamas veikas; Asmenys nukentėję nuo nusikalstamų veikų; Teisėsaugos institucijų veikla; Nusikalstamumo prevencija; Socialinė, ekonominė demografinė statistika; Statistinių ataskaitų originalai. Čia pateikiamos skaičių lentelės, grafinės diagramos, vaizduojančios atskirų rodiklių kitimą, duomenų bylos, kurias galima atsisiųsti į savo kompiuterį ir t.t. Nurodomas duomenų gavimo šaltinis.
  • Renginiai (aut. A.Kiškis) – informacija apie būsimus ir įvykusius renginius, susijusius su nusikalstamumu, jo prevencijos ir kontrolės problemomis (artimiausios mokslinės konferencijos, jų programos-dienotvarkės, pranešimų ir priimtų nutarimų tekstai ir t.t.)
  • Kriminologinė literatūra (aut. A.Kiškis) – kriminologinė bibliografinė rodyklė, publikacijos, disertacijų santraukos, kriminologinių tyrimų medžiaga, koncepcijos, teisės aktai, teisės aktų projektai ir kiti tekstai.
  • Nuorodos (aut. A.Kiškis, E.Visockas) – sąrašas nuorodų į Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių tinklalapius, struktūrizuotas pagal tematiką.

Šie NPLIS komponentai funkcionuoja lietuvių ir anglų kalbomis (anglų kalba ne viskas). Per mėnesį NPLC puslapį aplanko apie 7 tūkstančius vartotojų. Jo internetinis adresas įtraukiamas į aukštųjų mokyklų vadovėlius. NPLIS informacija naudojasi Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto ir kt. studentai praktinių užsiėmimų metu, rašydami kursinius, magistro baigiamuosius darbus. NPLIS naudoja doktorantai, mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų valstybių. Gauname laiškų iš užsienio firmų atstovų, kurie dėkoja už anglų kalba internete pateiktą „tikslią, savalaikišką ir vaizdžią informaciją apie nusikalstamumą“, kuri jiems yra svarbi investuojant Lietuvoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuva jau turi naują moderniomis ir perspektyviomis technologijomis pagrįstą integruotą Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinę sistemą, tiksliau jos branduolį. Jos dėka milžiniškas kiekis informacijos tapo pasiekiamas plačiam teisininkų ratui, visuomenei. NPLIS sudaro sąlygas kurti moksliškai pagrįstą nusikalstamumo prevencijos strategiją ir taktiką, pasinaudoti kitų šalių patirtimi, padeda gerinti nusikalstamumo prevencijos subjektų darbą. NPLIS dėka, Lietuvos valstybė tampa lygiaverte viso pasaulio kriminologinės informacijos sistemos dalimi.

NPLIS kūrimą pirmame ir antrame etape finansavo Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybė Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Trečiasis etapas. Negalima nubrėžti tikslios ribos tarp informacijos, kuri susijusi su nusikalstamumo prevencija, ir informacijos, kuri nesusijusi su jo prevencija. Todėl informacijos, kaupiamos NPLIS, sąrašas negali būti išsamus, baigtinis. Antrajame etape buvo sukurtas tik NPLIS branduolys. Dar daug idėjų liko nerealizuota:

  • Į NPLIS automatizuotą statistinį komponentą dar nėra įtraukta daug labai svarbios baudžiamosios statistikos informacijos iš VRM Informatikos ir ryšių departamento ataskaitų (jos yra pateikiamos statiniame komponente Kriminologinė statistika);
  • Silpnai išvystyta NPLIS pateikiama informacija apie renginius. Renginių organizatoriai dar nepajuto, kokią naudą gali duoti sistemingas, operatyvus ir išsamus informacijos apie jų organizuojamus renginius pateikimas internete ir ne visada praneša apie organizuojamus renginius, nors jų informaciją NPLC skelbia internete nemokamai;
  • Silpnai išvystyta NPLIS kriminologinės literatūros posistemė – teisininkai, mokslininkai dar nenori skelbti savo darbų internete, nors tai jie galėtų daryti operatyviai ir nemokamai. Dar daug teisininkų Lietuvoje nesupranta, kad jų straipsniai, knygos, kiti darbai, pateikti internete, gali greičiau pasklisti visuomenėje, būti cituojami ir vertinami;
  • Silpnai išvystytas NPLIS komponentas Kriminologinė statistika – statinė statistika galėtų atspindėti Lietuvos periodą nuo 1918 m., joje galėtų būti pateikta daugiau rodiklių. Lietuvos valstybė privalo turėti kiek įmanoma vienoje vietoje visą svarbiausią kriminologinę statistiką;
  • Nėra kriminologams aktualios informacijos apie bedarbius, registruotus darbo biržose;
  • Nėra sisteminės informacijos apie nusikalstamumo veiksnius;
  • Nėra informacijos apie nusikalstamumo prognozes;
  • Nekaupiama informacija apie teisės aktus, kurių išleidimas turėtų veikti nusikalstamumo ir jo prevencijos rodiklius, tam, kad būtų galima analizuoti šių aktų poveikį atitinkamiems rodikliams;
  • Mažoka metodinių rekomendacijų nusikalstamumo prevencijos subjektams;
  • Mažai informacijos apie vykdomą prevencinį darbą;
  • Nėra informacijos apie nusikalstamumo prevencijos subjektus, jų funkcijas ir kt.