Teisinio švietimo („Street Law”) programa – tai:

Mokymo programa ne teisininkams apie teisę, teisės sistemą, pagrindinius principus ir vertybes, kuriomis paremta konstitucinė demokratija. Teisinių vertybių atranka ir naujos mokymo metodikos. Teigiamos paskatos jauniems žmonėms apie jų bendruomenę ir mokymas spręsti konfliktus socialiai priimtinomis priemonėmis. Galimybė stipriai partnerystei su kitomis bendruomenėmis ir mokyklose vykdomos pilietinės programos.

„Sreet Law” yra svarbi, nes:

Gilina teisines žinias, žinias apie teisines procedūras ir visuomeninės politikos klausimus. Skatina kritinį mąstymą ir bendravimo įgūdžius. Skatina teigiamus postūmius efektyviam pilietiškumui ir įstatymų galiai. Skatina norą ir galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Teisės pagrindų mokymas taip pat verčia žmones susimąstyti apie tai, kas yra teisinė sistema, kaip ji veikia. Pavyzdžiui, žmonės yra mokomi pateikti savo argumentus, kai nagrinėjami tokie klausimai kaip: kodėl buvo priimtas šis įstatymas? Koks yra šio įstatymo poveikis? Kokius argumentus galima pateikti „už” ir „prieš” šį įstatymą? Ar reikia pakeitimų šiame įstatyme ir kokių? Kaip įstatymai keičiami? Kita „Street Law” programų ypatybė – metodika, kurią naudojant žmonės mokomi praktinės teisės pagrindų. Šis mokymas grindžiamas ne „sausu” teorinės medžiagos pristatymu, kuris dažnai nesukelia ypatingo susidomėjimo iš auditorijos pusės ir neduoda norimų rezultatų teisinių žinių įsisavinimo prasme, bet taip vadinamais „interaktyviaisiais” mokymo metodais. Šie metodai iki šiol nėra plačiai paplitę Lietuvos mokyklose, tačiau jie padeda betarpiškiau ir aiškiau pateikti mokomąją medžiagą pamokos metu, vystyti mokinių kritinį mąstymą, ugdyti sugebėjimus, stebėti, vertinti ir analizuoti faktus, daryti išvadas, ginti savo nuomonę. Be to, pamokų vedimas tokiais metodais gerina mikroklimatą klasėje ir stiprina mokytojo bei auditorijos bendradarbiavimą. Mokymo procese naudojami tokie interaktyvūs metodai: „smegenų šturmas”, „kiekvienas moko kiekvieną”, darbas mažose grupėse, konkrečių situacijų, kazusų nagrinėjimas, „pozicijos užėmimas ir gynimas”, teismo proceso imitacija, žaidimas vaidmenimis, „minties pasivaikščiojimas”, debatai, projektų rengimas ir kt. „Street Law” projekto idėja atsirado ir pirmą kartą pradėta įgyvendinti JAV Džordžtauno universitete (Vašingtone) 1971 m., kai teisės studentai ėmė dėstyti teisės pagrindus Kolumbijos apygardos bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams, pataisos įstaigų auklėtiniams, atskiroms žmonių grupėms per nevyriausybines organizacijas. Šio projekto įgyvendinimo eigoje 1972 m. susikūrė specialiai visuomenės teisiniu švietimu užsiimanti JAV nevyriausybinė organizacija – Nacionalinis pilietinio teisinio švietimo institutas, kuri vėliau pavadinta „STREET LAW INC.” Nuo to laiko „Street Law” programos išplito daugelyje Amerikos valstijų (pagrindinė forma – teisės studentų vedamos pamokos atskirų visuomenės grupių nariams). Ši idėja palaipsniui imta įgyvendinti per atskirus projektus ir už JAV ribų: Lotynų Amerikoje (Bolivijoje, Ekvadore, Panamoje), Afrikoje (Pietų Afrikos Respublikoje, Tanzanijoje, Ugandoje, Kenijoje, Ganoje), Azijoje (Filipinuose, Indijoje) ir pagaliau – Rytų Europoje (Lenkijoje, Rusijoje). 1997 m. JAV organizacija „STREET LAW INC.” gavo finansinę Dž. Sorošo fondo Niujorke paramą vykdyti tarptautinį „Street Law” projektą Europos ir Azijos šalyse, finansuojant nacionalinius „Street Law” projektus iš vietinių Dž. Sorošo fondų atitinkamose šalyse lėšų. Tokiu būdu „Street Law” projektai buvo inicijuoti ir įvairiomis formomis pradėti įgyvendinti daugelyje minėtų regionų valstybių (Rumunijoje, Rusijoje, Makedonijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Kazachstane, Mongolijoje, Uzbekistane, Kirgizijoje ir kt.), įskaitant Lietuvą. Atviros Lietuvos fondas (ALF) „Street Law” projektą inicijavo 1998 m. pradžioje, o realiai šis projektas pradėtas įgyvendinti nuo 1998 m. lapkričio mėnesio, kai ALF pasirašė dviejų metų trukmės sutartį su viešąja įstaiga „Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras”, pagal kurią šis Centras tapo „Street Law” projekto įgyvendinimo Lietuvoje koordinuojančia institucija.

Visuomenės teisinio švietimo problema

Visuomenės teisinio švietimo problemą jau bandoma spręsti. Apie tai kalbama valstybinėse valdžios institucijose, aukštosiose teisės mokyklose, nevyriausybinėse organizacijose (pvz., Lietuvos teisininkų draugijoje). Tačiau konkretesnius žingsnius stabdo įvairios kliūtys, iš kurių opiausia, be abejonės, piniginių lėšų trūkumas, be ko sunku pritraukti prie šios veiklos kvalifikuotus specialistus, spausdinti mokomąją medžiagą ir t.t. Bendrojo lavinimo mokyklose matytume šias teisinio švietimo problemas: 1. Bendrojo lavinimo mokyklose nėra dėstoma jokia disciplina, kuri supažindintų mokinius su Lietuvos teisinės sistemos pagrindais, jų teisėmis, laisvėmis, pareigomis bei atsakomybe prieš visuomenę už tų pareigų nevykdymą. Tuo būdu jauniems žmonėms nediegiamas atsakomybės (moralinės, teisinės) už savo poelgius jausmas, nevystoma jų teisinė sąmonė ir teisinė kultūra; 2. Lietuvoje nėra ruošiami mokytojai ir kiti specialistai, kurie galėtų ir sugebėtų mokyti vaikus teisės pagrindų, perteikti jiems elementarias praktines teisines žinias ir įgūdžius, reikalingus kiekvienam visuomenėje gyvenančiam žmogui; 3. Lietuvos aukštųjų mokyklų, ruošiančių teisininkus, dėstytojai ir teisės studentai, taip pat praktikuojantys teisininkai nėra pakankamai veiksmingai įtraukiami į visuomenės teisinio švietimo veiklą, retai kviečiami į bendrojo lavinimo mokyklas informuoti apie teisės normas, jų įtaką visuomeniniams santykiams. Vienas iš dabartiniu metu Lietuvoje vykdomų projektų šioje srityje – „Street Law” (sąlyginai vadinamas „Gatvės teise”) projektas – Teisės pagrindų mokymas. Šiame iš pirmo žvilgsnio keistame projekto pavadinime atsispindi jo esmė ir svarbiausias principas – supažindinti su praktine teise, t.y. su tokia teise, su kuria jie susiduria kasdieniniame gyvenime, išaiškinti jiems, kaip valstybėje galiojantys įstatymai įtakoja žmonių kasdieninį gyvenimą (pvz., kai žmogus ką nors perka, nuomoja butą, sudaro santuoką ar skiriasi, kaltinamas nusikaltimo ar teisės pažeidimo padarymu ir pan.) Siekiama duoti žmonėms atsakymą į daugelį su teise susijusių klausimų: kokias teises ir laisves asmuo turi, kaip jomis tinkamai naudotis, kur kreiptis konkrečių teisių ir laisvių pažeidimo atveju? Kaip valstybėje egzistuojanti teisinė sistema ir įstatymai gali apsaugoti juos, jų teises ir interesus? Kaip žmogus turi elgtis konkrečiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, jei tampa nusikaltimo auka, yra sulaikomas, suimamas, kaip elgtis, kad netapti nusikaltimo auka. Pagal šio tarptautinio projekto sąlygas, kiekviena jame dalyvaujanti šalis pati sprendžia, kokiomis priemonėmis ir formomis projektas toje šalyje bus įgyvendinamas, atsižvelgiant į egzistuojančią situaciją visuomenės teisinio švietimo srityje, turimus finansinius išteklius, intelektualinius resursus, laiko faktorių, valstybinės valdžios politinę ir kitokią paramą. Todėl buvo apsispręsta, kad „Street Law” projektu Lietuvoje turi būti vykdomas visuomenės teisinis švietimas ir keliama jos teisinė kultūra pradedant nuo jaunosios kartos, t.y. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Nuspręsta vykdyti projektą tokiomis kryptimis: 1. Parengti reikalingą metodinę ir mokomąją literatūrą mokytojams bei moksleiviams (vadovėlį mokiniams ir vadovą mokytojui). 2. Paruošti mokytojus dėstyti teisės pagrindus Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. 3. Suteikti galimybę studentams, besimokantiems aukštosiose teisės mokyklose, įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje, dėstant teisės pagrindus moksleiviams. Dabartiniu metu yra parengta Bendrojo lavinimo mokyklos programa „Teisinės žinios kiekvienam”. Ši programa pateikta Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų komisijai. Nuo 1999 m. birželio mėnesio yra rengiamas vadovėlis mokiniams ir vadovas mokytojui. Planuojama parengti 70 pamokų bendrojo lavinimo mokyklos X ir XI klasės mokiniams.

Teisės pagrindų mokymo – „Street Law” – programos pamokos orientuotos į:

1) teisės, su kuria žmogus dažniausiai susiduria gyvenime, žinojimą; 2) įgūdžių vystymą (kritinį mąstymą, sprendimų priėmimą, teisinį raštingumą ir kt.); 3) pagarbą teisei ir teisėtvarkai. Teisės pagrindų mokymo programoje dėmesys sutelktas į šias temas: teisės teorijos pagrindai, Konstitucinė teisė, Administracinė teisė ir Administracinis procesas, Baudžiamoji teisė ir Baudžiamasis procesas, Civilinė (Komercinė) teisė ir Civilinis procesas, Darbo teisė, Šeimos teisė, Vartotojų teisės, Tarptautinė teisė. Lietuvoje vykstanti teisinės sistemos reforma turi įtakos ir visuomenės teisiniam švietimui. Dažnai besikeičiantys teisės aktai neretai yra painūs ir teisininkams. Visuomenės ir socialaus asmens teisinės sąmonės ugdymas yra tik viena iš prielaidų, jog teisinės reformos rezultatai patenkins visuomenės lūkesčius. Teisinės sąmonės, ypač jaunosios kartos, ugdymui nemažos įtakos turi ir turės „Street Law” projektas – Teisės pagrindų mokymas. Šiame projekte bendradarbiaujančios institucijos Atviros Lietuvos Fondas, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos teisės akademija siekia sėkmingai įgyvendinti projektą.

Renginiai:

1999 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas bendrojo lavinimo mokyklų pedagogių rengimas dėstyti Teisės pagrindus pagal „Street Law” metodiką. Surengtame konkurse dalyvavo daugiau kaip 120 istorijos, pilietinio švietimo ir kt. mokytojų. Rugpjūčio 5–7 d. buvo surengtas pirmasis tarptautinis šio projekto seminaras. Seminaru buvo siekiama šių tikslų: – supažindinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojus su projekto “Street Law” Lietuvoje uždaviniais, įgyvendinimo eiga, “Street Law” mokymo koncepcija ir interaktyviaisiais metodais; – pristatyti rengiamo “Teisės pagrindų” vadovėlio ir mokytojo vadovo medžiagą, demonstruojant parodomąsias “Street Law” pamokas supažindinti su teisės pagrindų dėstymo interaktyviąja metodika; – supažindinti seminaro dalyvius su kitose šalyse (JAV, Rusijoje, Baltarusijoje) vykdomais “Street Law” projektais; – mokytojų, kurie norėtų ir galėtų pradėti vesti bandomąsias pamokas parengtos “Teisės pagrindų mokymo” vadovėlio medžiagos pagrindu, atrinkimas. Seminare dalyvavo 40 asmenų. Dauguma seminaro dalyvių buvo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, dėstantys istoriją, pilietinį ugdymo pagrindus. Dalyvavo kai kurių rajonų savivaldybių švietimo skyrių atstovai, bendrojo lavinimo ir jaunimo mokyklų vadovai, keturios Lietuvos Teisės Akademijos studentės, šių metų pavasario semestre išklausę “Street Law” kursą, taip pat dalyvavo “Street Law” ekspertai iš JAV, Baltarusijos, Rusijos, turintys ilgalaikę patirtį. Seminarą vedė Švietimo ir mokslo ministerijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo skyriaus vyr.specialistas Ričardas Totoraitis, Lietuvos Teisės Akademijos doktorantai Saulė Vidrinskaitė ir Dainius Žilinskas bei Šilalės I-osios vidurinės mokyklos mokytoja-ekspertė Nijolė Letukienė, “Teisės pagrindų” vadovėlio bendraautoriai, „Street Law” ekspertai Bebs Chorak iš JAV, Arkadij Gutnikov iš Rusijos ir Sergei Salei ir Igor Kuzminich iš Baltarusijos. Pirmiausia seminaro dalyviai buvo supažindinti su “Street Law” projekto Lietuvoje uždaviniais, detaliai apibūdinta jo įgyvendinimo eiga, Švietimo ir mokslo ministerijos, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro vaidmeniu vykdant “Street Law” projektą (R.Totoraitis, S.Vidrinskaitė). “Street Law” ekspertė iš JAV Bebs Chorak išdėstė “Street Law” filosofiją, mokymo metodus, trumpai apžvelgė šios koncepcijos raidą ir patirtį užsienio šalyse. N.Letukienė apibūdino “Street Law” projekto, t.y. teisės pagrindų mokymo pamokų, galimą vietą Lietuvos mokyklų bendrosiose mokymo programose, pasirinktinus teisės pagrindų mokymo būdus. D.Žilinskas supažindino seminaro dalyvius su Lietuvos Teisės Akademijos dalyvavimu “Street Law” projekte, apie šioje mokykloje įvestą pasirenkamą “Street Law” kursą II-o kurso studentams, jo mokymo programą bei šį kursą išklausiusių studentų žinių praktinį pritaikymą pravedant teisės pamokas kai kurių Vilniaus vidurinių mokyklų moksleiviams. Seminaro dalyviams buvo išdalinta rengiamo “Teisės pagrindų” vadovėlio medžiaga keletui pamokų ir jos pagrindu praktikoje pademonstruotos kelios “Street Law” (teisės pagrindų mokymo) pamokos, naudojant interaktyviuosius mokymo metodus: pamoka “Teisė į gyvybę” (vedėjai S.Vidrinskaitė ir N.Letukienė), pamoka “Įstatymų leidybos procesas” (vedėjai Sergei Salei ir Igor Kuzminich), pamoka “Teismo procesas (vedėjai D.Žilinskas ir LTA studentės A.Glodenytė, L.Bubilaitė, L.Mašalaitė, Ž.Babičiūtė). Seminare dalyvavę mokytojai pasiskirstė į keturias grupes, iš kurių kiekviena turėjo parengti ir paskutinę seminaro dieną pristatyti teisės pagrindų pamokos tam tikra tema detalų planą ir pademonstruoti grupės parengtą pamoką. Seminaro pabaigoje buvo atrinkti mokytojai, kurie norėtų pirmieji savo pamokose bandyti panaudoti rengiamo “Teisės pagrindų” vadovėlio medžiagą. Iš viso tam tikslui užsirašė 20 seminare dalyvavusių mokytojų. Sutarta, kad su jais bus palaikomas nuolatinis ryšys, jiems bus siunčiama vadovėlio medžiaga ir jie siųs savo pastabas bei klausimus dėl tos medžiagos tobulinimo. Seminaro rengėjų nuomone, seminare pavyko pasiekti aukščiau nurodytus uždavinius ir seminarą galima laikyti pavykusiu bei naudingu. Seminaro naudingumą rodo mokytojų išreikšti žodiniai vertinimai ir jų pageidavimas organizuoti tolesnius seminarus atskiruose Lietuvos regionuose. Tokį pageidavimą pareiškė beveik visi seminare dalyvavę mokytojai. Antrasis seminaras mokytojams buvo surengtas š.m. lapkričio 12–13 d.seminare dalyvavo 25 mokytojai. Dalis mokytojų buvo dalyvavę pirmajame seminare, o kita dalis – naujai pakviesti mokytoja, siekiant plėsti mokytojų įtrauktų į šio projekto įgyvendinimą tinklą. Seminare buvo pristatyta Bendrojo lavinimo mokyklos programa – „Teisinės žinios kiekvienam”, kuri yra pateikta Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų komisijai. Seminaro metu buvo pademonstruotos šios pamokos: Rinkimų teisė, Administracinė teisė, Nepilnamečių teisinė atsakomybė, Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė. Pagal pateiktą teisinę medžiagą mokytojai parengė ir pristatė keturias pamokas: Darbo sutartis – Kaip Įsidarbinti?, Santuoka, Autorinė teisė, Vaikų ir tėvų teisės bei pareigos. Laukiami rezultatai: galimybė pasinaudoti Teisės pagrindų mokymui („Street Law programa”) paruoštomis pamokomis ir metodika, pateikiama medžiaga apie interaktyvius metodus, kuriuos galima naudoti per teisės pagrindų ir pilietinio ugdymo pamokas, mokytojų pasiruošimas surasti ir panaudoti reikiamą teisinę medžiagą, bendradarbiavimas tarp mokytojų, dalyvaujančių šioje programoje, ir su Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centru – buvo pasiekti. Seminaro metu mokytojai pasidžiaugė mokytojų galimybe bendradarbiauti su Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centru ir Teisės pagrindų mokymo vadovėlio mokiniams ir vadovo mokytojams rengėjais. Seminarai mokytojams bus rengiami ir ateityje. Šiemet planuojamas dar du seminarai mokytojams. Kitų metų sausio mėnesį rengiamasi suorganizuoti tarptautinį seminarą.

Lietuvos teisės akademijoje

Dabar reikėtų kiek plačiau aptarti Lietuvos aukštųjų teisės mokyklų studentų įtraukimą į visuomenės teisinio švietimo veiklą. Tai itin svarbus uždavinys. Kaip minėta ankščiau, JAV „Street Law” programa prasidėjo būtent nuo tokios veiklos, kuri ir dabar išlieka pagrindine šios programos įgyvendinimo forma. Teoriškai egzistuoja trys „Street Law” programos įgyvendinimo teisės mokyklose modeliai (praktikoje jie gali būti derinami tarpusavyje, apjungiant atskirus dviejų modelių komponentus ir pan.): 1. „Street Law” programos modelis, numatantis įskaitos gavimą. Šiuo atveju „Street Law” kursas įtraukiamas į teisės mokykloje dėstomų pasirenkamų disciplinų sąrašą ir jį pasirinkę studentai, išklausę kursą ir atlikę praktiką, gauna įskaitą. Kurso eigoje studentai pasiskirsto į grupes (dažniausiai – po 2-3 studentus) ir jomis 1-2 kartus per savaitę veda pamokas atitinkamoje institucijoje (bendrojo lavinimo mokykloje, auklėjimo, pataisos darbų įstaigoje, atskiroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui – invalidams, visuomeninių organizacijų nariams ir pan.). Pamokų vedimas gali būti užskaitomas ir kaip privalomos praktikos atlikimas. 2. „Street Law” programos modelis, numatantis studentų darbo apmokėjimą. Pagal šį modelį vyresnių kursų studentai veda pamokas mokyklose ir/ar kitose institucijose už užmokestį (priedą prie stipendijos), negaudami už tai įskaitos ir neužskaitant to kaip privalomos praktikos atlikimo. Paprastai tam, kad būtų atrinkti tinkamiausius šiam darbui studentus, mokykloje skelbiamas konkursas. Atrinktiems studentams vedami seminarai tam, kad jie susipažintų ir įsisavintų interaktyviuosius mokymo metodus. Galimas variantas, kai už atlyginimą pamokas veda tie vyresniųjų kursų studentai, kurie jau ankščiau yra išklausę „Street Law” kursą kaip pasirenkamą discipliną. Šie du modeliai apima tokius esminius komponentus: – reguliarius (paprastai – kartą per savaitę) seminarus, kurių metu studentai įsisavina atitinkamus mokymo metodus, gilina žinias atitinkamomis temomis, kuriomis bus pravedamos pamokos; – reikalavimą, kad studentai vestų praktines pamokas atitinkamose institucijose; – reikalavimą, kad studentai, padedant dėstytojui, parengtų išsamius, nuoseklius ir tikslius pamokų vedimo (mokymo) planus, kur būtų konkrečiai išdėstyta atitinkamos pamokos struktūra, joje numatomi naudoti mokymo metodai. Mokymo planas turi būti aktualus, t.y. jame turi būti temos tais klausimais, kurie yra aktualiausi, svarbiausi atitinkamai auditorijai; – studentų dalyvavimo seminaruose ir praktinių pamokų vedimo kontrolę iš teisės mokyklos dėstytojo pusės, kuris kartu užtikrina grįžtamąjį ryšį iš mokyklos, mokinių, siekiant tobulinti mokymo planus, pamokų medžiagą. 3. „Street Law” programos modelis, numatantis savanorišką studentų dalyvavimą. Toks modelis gali pasireikšti įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, studentai gali būti suinteresuoti vesti praktines pamokas ryšium su dalyvavimu kokios nors studentiškos ar visuomeninės organizacijos veikloje, taip pat jeigu jie specialiai domisi kokia nors aktualia teisine problema (pvz., moterų ir vyrų lygybės klausimu). „Street Law” programos įdiegimas aukštojoje teisės mokykloje yra naudingas: I. Teisės studentams „Street Law” programa suteikia studentams unikalią profesinio tobulėjimo galimybę. Vesdami pamokas ir bendraudami su visuomene, studentai mokosi: 1) materialinės teisės normų. Tam, kad būtų tiksliai atskleista pamokos tematika, studentas-mokytojas privalo puikiai žinoti ir suprasti šios temos teisinę medžiagą; šiuo atveju galioja principas – „mokydami mokomės”. 2) teisininko įgūdžių. Vesdami „Street Law” pamokas, studentai vysto: * savo žinias apie teisines procedūras. Naudodami teismo procesų, derybų, įstatymų projektų svarstymų imitacijas kaip interaktyviuosius mokymo metodus, studentai patys turi labai gerai žinoti šias procedūras ir jas reglamentuojančias procesinės teisės normas. Imituodami tokias procedūras klasėje su mokiniais, studentai įgyja žinių ir įgūdžių, kurias sunku įgyti tik skaitant vadovėlius. * sugebėjimą bendrauti. Studentai vysto savo sugebėjimą bendrauti ir kalbėti didelės žmonių grupės akivaizdoje. „Street Law” pamokų vedimas reikalauja iš studentų sugebėjimo greitai mąstyti, organizuoti ir formuluoti mintis. * analitinius sugebėjimus. Ruošdamiesi pamokoms, studentai turi atsakyti sau į tokius klausimus kaip, pavyzdžiui, kokią temą dėstyti, kokius mokymo metodus taikyti konkrečiai temai, kaip sudėtingą temą veiksmingiausiai išdėstyti per vieną ar keletą pamokų. * organizacinius įgūdžius bei mokėjimą tiksliai suplanuoti savo laiką. Ruošimasis pamokoms verčia studentus įprasti atlikti numatytą darbą nustatytu laiku. * sugebėjimą užmegzti ir palaikyti santykius „advokatas-klientas”. Daugeliu atžvilgių santykis tarp „Street Law” pamoką vedančio studento ir jo mokinių primena santykį tarp advokato ir kliento, nes studentas turi spręsti panašius uždavinius, kokius sprendžia advokatas: pavyzdžiui, nustatyti tiesą, išaiškinti sudėtingus teisės aktus, teikti teisines konsultacijas dėl įvairių konfliktinių situacijų jokių teisinių žinių neturintiems asmenims ir pan. 3) supratimo, kaip teisė realiai veikia žmonių kasdieninį gyvenimą. Bendravimas su mokiniais suteikia studentams galimybę geriau suprasti konkrečių įstatymų realų poveikį visuomeniniams santykiams, jų teigiamas ir neigiamas puses, įstatymų tobulinimo poreikį. II. Teisės mokyklai „Street Law” programoje dalyvaujanti aukštoji teisės mokykla įgyja visuomenės palankumą, reklamuoja save kaip instituciją viso regiono ar šalies mastu. Studentai, vesdami „Street Law” pamokas mokyklose, visuomeninėse organizacijose, auklėjimo ir pataisos darbų įstaigose, užmezga naujus ryšius. Šie ryšiai įgauna ir atitinkamų institucijų bendravimo su teisės mokykla pobūdį, o tai įgalina mokyklą vystyti naujus ryšius su valstybinėmis institucijomis, įvairiais fondais ir asociacijomis dėl finansinės ir kitokios paramos „Street Law” programos vykdymui bei plėtimui. III. Visuomenei „Street Law” pamokų pagalba įvairioms visuomenės grupėms suteikiama naudinga teisinė informacija, formuojamas supratimas, kaip žmogus turi elgtis konkrečioje situacijoje, nepažeisdamas galiojančių įstatymų ir kitų žmonių teisėtų interesų. Tai prisideda prie visuomenės teisinės sąmonės ir kultūros vystymo apskritai. Be to, visuomenė mato teisininkus pozityviame vaidmenyje, nemokamai teikiančius jai labai naudingą paslaugą. Tai stiprina visuomenės pasitikėjimą pačia teisine sistema, kelia teisininkų autoritetą visuomenėje, silpnina polinkį daryti teisės pažeidimus. Lietuvos teisės akademija tapo pirmąja Lietuvos aukštąja teisės mokykla, kurioje „Street Law” kursas oficialiai įtrauktas į mokymo programą ir pradėtas dėstyti 1999 m. pavasario semestre. Šis dalykas dėstomas Akademijos Teisės ir valdymo fakulteto 2-o kurso studentams kaip laisvai pasirenkama disciplina. Viso kurso metu studentai mokomi įsisavinti ir efektyviai naudoti praktinių pamokų metu įvairius jau minėtus „interaktyviuosius” mokymo metodus. Kursas baigiamas įskaita. Pagal susitarimą su Baltupių vidurine mokykla šio kurso klausę studentai pravedė keletą teisės pamokų minėtos mokyklos moksleiviams. Studentų atsiliepimai apie jų pravestų pamokų eigą, tematiką buvo renkami ir sisteminami. Tokia susisteminta medžiaga yra panaudojama tobulinant tiek kurso dėstymo Akademijoje tematiką ir metodiką, tiek pamokų medžiagą moksleiviams. Aktyviausios Lietuvos teisės akademijos studentės, dalyvaujančios „Street Law” projekte, Konstitucinės teisės ir politikos instituto (COLPI, Budapeštas, Vengrija) buvo atrinktos dalyvauti tarptautinėje teisės studentų konferencijoje. 1999m. rugsėjo 30 – spalio 5 d. St.-Peterburge vykusioje konferencijoje studentės Agnė Glodenytė ir Laura Bubilaitė aktyviai dalyvavo. Jų dalyvavimas buvo įvertintas St.-Peterburgo princo P.G.Oldenburgskio vardo teisės instituto rektoriaus padėka. Projekto koordinatorė Saulė Vidrinskaitė. Nuo 2000 m. kovo 23 dienos projektą vykdo Švietimo ir mokslo ministerija ir Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centras.